„Regina Coeli“: kas brandina krikščioniško gyvenimo vaisius?

Sekmadienio vidudienio susitikime popiežius Pranciškus kalbėjo apie tai, kaip ryšys su Viešpačiu tampa šventumu.

Jei ankstesnį sekmadienį apie tikinčiojo ir Jėzaus ryšį buvo kalbama pasitelkiant „Gerojo Ganytojo“ palyginimą, tai paskutiniajam sekmadieniui skirtas skaitinys iš Evangelijos pagal Joną pateikia vynmedžio palyginimą. Jėzus yra vynmedis, o tikintieji yra vynmedžio šakelės, kurios yra gyvos ir duoda vaisių tol, kol lieka suaugusios su vynmedžiu. „Likite manyje“, kviečia Jėzus, net septynis kartus šiame trumpame skaitinyje. Tai yra krikščioniško gyvenimo paslaptis – „pasilikti“ Viešpatyje.

„Pasilikti Viešpatyje“ reiškia „išeiti iš savęs“

„Likti Viešpatyje“, pabrėžia popiežius, yra ne pasyvus, o aktyvus principas, „atrandant drąsą išeiti iš savęs, iš savo patogumų, savo uždarų ir apsaugotų erdvių, išplaukti į atvirą kitų poreikių jūrą ir plačiai liudyti pasaulyje. Tokia drąsa gimsta iš tikėjimo į prisikėlusį Viešpatį ir įsitikinimo, jog jo Dvasia lydi mūsų istoriją“.

Vienas iš brandžiausių ryšio su Kristumi vaisių yra meilė artimui, mylint brolius savęs atsisakymu, iki pat kraštutinių pasekmių, taip kaip Jėzus. Tokia meilė nėra strategijų vaisius, ji negimsta dėl išorinių paraginimų, dėl socialinių ar ideologinių veiksnių, tačiau iš susitikimo su Jėzumi ir pasilikimo Jėzuje. Jis yra vynmedis, iš kurio gauname gyvybinių syvų, kitokį gyvenimo visuomenėje būdą.

Kai su Viešpačiu taip suaugama, kaip suauga vynmedis ir šakelės, galima subrandinti naujo gyvenimo, gailestingumo, teisingumo ir taikos vaisius. Tai matome šventuosiuose, kurie pilnai gyveno krikščionišką gyvenimą, kurie buvo tikros „šakelės“. Būti šventais reiškia pilnai gyventi krikščionišką gyvenimą, o tam nebūtina būti kunigu ar vienuoliu. Visi krikščionys yra pakviesti taip gyventi, kiekvieną dieną, kiekvienoje veikloje, mažoje ar didelėje, šeimoje ir darbe.

Tepadeda mums Marija, šventųjų Karalienė ir tobulas bendrystės su savo dieviškuoju Sūnumi pavyzdys. Temoko mus „pasilikti Jėzuje“ kaip šakelės vynmedyje, niekada neatsiskirti nuo Jo meilės. Nieko negalime be jo, nes mūsų gyvenimas yra gyvasis Kristus, Bažnyčioje ir pasaulyje, - kalbėjo Pranciškus sekmadienio vidudienio mąstymo pabaigoje.

Iš tiesų norime taikos?

Sukalbėjus „Regina Coeli“ maldą Šventasis Tėvas dar kartą kreipėsi į savo klausytojus, atkreipdamas dėmesį į keletą svarbių įvykių Bažnyčioje ir pasaulyje, pirmiausia primindamas Annos Chrzanowskos, „ligonių apaštalės“, slaugės pasaulietės beatifikaciją Krokuvoje.

Popiežius taip pat kalbėjo apie pastarųjų dienų žinias, plačiai aptariamas ir tarptautinėje žiniasklaidoje, apie Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos lyderių susitikimą bei planuojamus susitarimus, kurie, tikimasi, šį kartą neliks vien žodžiais.

Maldoje lydžiu pozityvų praėjusio penktadienio viršūnių susitikimo rezultatą ir abiejų pusių lyderių drąsų įsipareigojimą nuoširdaus dialogo keliui vardan nuo branduolinių ginklų laisvo Korėjos pusiasalio. Meldžiu Viešpaties, kad taikios ateities ir broliškesnės draugystės viltys nebūtų nuviltos, kad bendradarbiavimas tęstųsi, teikdamas vaisių tiek mylimai korėjiečių tautai, tiek visam pasauliui, - pasakė popiežius Pranciškus. Ši tema atsispindi ir jo sekmadienio žinutėje socialiniame „Twitter“ tinkle – „Ar mes iš tiesų norime taikos? Uždrauskime ginklus ir neprivalėsime gyventi karo baimėje“.

Nekaltųjų skerdynės Nigerijoje

Deja, sekmadienio vidudienio susitikime Šventajam Tėvui teko pareiga dar kartą paminėti ginklų ir nedeklaruoto karo aukas Nigerijoje, kurioje prieš keletą dienų, Makurdi vyskupijoje, rytinių šventųjų Mišių metu buvo užpulta bažnyčia, nužudant du kunigus, katechetą ir septyniolika tikinčiųjų, sudeginant dešimtis gyvenvietės namų ir apiplėšiant visą bendruomenę. Galima priminti, kad tai nėra pavienis, tačiau tik vienas iš daugelio kruvinų etninio – religinio susidūrimo epizodų tarp žemdirbių ir sėslių gyventojų, daugiausia krikščionių, ir fulani genties karvių ganytojų klajoklių, daugiausia musulmonų. Šios dvi bendruomenės nesugeba susitarti dėl žemės paskirties – žemės ūkiui ar ganykloms, kaltina viena kitą neteisėtai grobiant tai, kas priklauso joms. Konfliktas paūmėja sausrų metu, kai derlingų teritorijų sumažėja, jį įtakoja tiek sėslių gyvenviečių skaičiaus augimas, tiek klajoklių bandų didėjimas. Valstybė nesugeba atrasti veiksmingos išeities arba jos įgyvendinti. Konfliktą apsunkina lengvas ginklų cirkuliavimas ir įtempta aklo keršto spiralė, lemianti barbariškas nekaltųjų žudynes, kaip kad užpultojoje bažnyčioje.

Patikime gailestingumo Dievui šiuos (nužudytus) brolius, kad padėtų taip daug išbandomoms bendruomenėms atrasti santarvę ir taiką, - pasakė popiežius Pranciškus. Beje, Makurdi vyskupija pranešė, kad visos aukos, kunigai ir parapijiečiai, bus palaidoti kartu, viename kape: jie buvo krikščioniškoje bendrystėje savo paskutinę gyvenimo valandą, jų kūnai bus kartu ir po mirties.

Rožinio malda už taiką

Galiausiai, pasveikinęs italų, portugalų, Indijos ir Pakistano tikinčiųjų grupes popiežius dar kartą priminė, kad pradės gegužės, Marijos mėnesį malda Romos Dieviškosios Meilės šventovėje, kalbant Rožinį už taiką Sirijoje ir pasaulyje.

Kviečiu visus jungtis dvasiškai ir per visą gegužės mėnesį kalbėti Rožinio maldą už taiką, - sakė Šventasis Tėvas, prieš atsisveikindamas, tradiciškai palinkėdamas gero sekmadienio, gerų pietų, nepamiršdamas paprašyti maldos už jį patį. (Vatikano radijas)