2018-04-03 15:48:00

Ką perskaitysime šv. Jono Pauliaus II gyvenimo knygoje?


Ką galime perskaityti šv. Jono Pauliaus II gyvenimo knygoje, kuri užsivertė pasauliui prieš trylika metų, balandžio 2 dieną, tačiau liko atverta Bažnyčiai ir pasauliui? Ieškodamas atsakymų į sau užduotą klausimą Krokuvos kardinolas Stanislawas Dziwiszas, buvęs šv. Jono Pauliaus II asmeninis sekretorius, visų pirma sakė, kad Jono Pauliaus II gyvenimo centre visuomet buvo Dievas; jis visą savo egzistenciją pastatė tarsi ant uolos, neatitraukdamas žvilgsnio nuo Jėzaus Kristaus veido. Kardinolas Dziwiszas, Krokuvos arkivyskupas emeritas, kalbėjo iškilmingose Mišiose Šv. Jono Pauliaus II šventovėje balandžio 2 dieną Krokuvoje.

Jono Pauliaus II – Karolio Wojtylos (1920-2005) gyvenimo knygoje galima pastebėti jo tarnavimą ir atidumą žmogui. Jis buvo įsitikinęs, kad žmogus yra Bažnyčios kelias, todėl drąsino Bažnyčią tarnauti kiekvienam žmogui, ugdė rūpinimąsi kiekviena pradėta ir silpniausia gyvybe, plėtė jaunimo, šeimos, ligonių, neįgaliųjų ir senelių pastoraciją.

Jonas Paulius II su išmintimi ir kantrybe vadovavo ryškiais skirtingumais pasižyminčiai didelei bažnytinei bendruomenei, kalbančiai skirtingomis kalbomis ir gyvenančiai tikėjimu skirtingų kultūrų ir tradicijų kontekstuose. Tačiau savo ganytojiškoje širdyje rasdavo vietos visiems. Jis įvedė Bažnyčią į trečiąjį krikščioniško tikėjimo tūkstantmetį, drąsindamas krikščionis irtis į gilumą su tikėjimu, viltimi ir meile, kad taptų raugu neramiame pasaulyje.

Šventasis Jonas Paulius II jautė ypatingą atsakomybę už pasaulio likimą, realiai matė jame tiek blogį, tiek gėrį. Matė egoizmą, įtampą, konfliktus. Tačiau stengėsi dialoguoti su visais, pirmiausiai su atsakingais už tautų likimą, nors jie ne visada buvo vedami tų pačių motyvų. Jis priimdavo didžiųjų religijų atstovus, juos kviesdavo melstis už pasaulio taiką. Neabejotinai, Jonas Paulius II didžiai prisidėjo prie Vidurio ir Rytų Europos tautų išsivadavimo iš totalitarinės sistemos.

Krokuvos arkivyskupas emeritas kardinolas Stanislawas Dziwiszas kvietė Mišių dalyvius dėkoti Viešpačiui Dievui už šventojo ganytojo, Jono Pauliaus II, dovaną Bažnyčiai ir pasauliui. Kiekvienas pagal savo pašaukimą einame savitu krikščioniškos meilės ir tarnystės keliu ir puoselėjame iš kūrėjo gautas malones. Skaitydami šv. Jono Pauliaus II gyvenimo knygą galime semtis įkvėpimo iš jo troškimo tapti dovana kitiems, o galiausiai, tapti dovana pačiam Dievui.

Praėjo trylika metų nuo mirties, tačiau šv. Jonas Paulius II ir toliau mums kalba, mus įkvėpia, veda ir drąsina, sakė mirties metinių iškilmėje buvęs popiežiaus sekretorius.

Prieš tapdamas popiežiumi 1978 metais Jonas Paulius II – Karolis Wojtyla du dešimtmečius priklausė Lenkijos vyskupų konferencijai, buvo konsekruotas Krokuvos vyskupu augziliaru 1958 metais (rugsėjo 28 dieną sukanka 60 metų), tapo Krokuvos arkivyskupu metropolitu 1964 metais ir paskirtas kardinolu 1967 metais. Iki išrinkimo popiežiumi beveik dešimtmetį buvo Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininko pavaduotojas.

Jonas Paulius II: „ ...esu su jumis, Evangelijos keliauninkas“

Popiežius Jonas Paulius II vadovavo visuotinei Bažnyčiai daugiau kaip dvidešimt šešerius metus, sutiko milijonus piligrimų, pasakė daugiau kaip tris tūkstančius kalbų, aplankė per šimtą kraštų, taip pat apsilankė Lietuvoje 1993 metų rugsėjį, neslėpdamas, kad šios kelionės jis labai troško nuo pirmosios popiežiavimo dienos.

Vos atvykęs į Vilnių, Jonas Paulius II Vilniaus oro uoste 1993 m. rusėjo 4 d. pasakė: „Trokšte troškau aplankyti ypač man brangią jūsų žemę! Vos tik neįžvelgiama Dievo valia buvau išrinktas į Apaštalo Petro sostą, nuskubėjau į Gailestingumo Motinos lietuvių koplyčią Vatikano Bazilikos požemyje. Ten, prie Mergelės Marijos kojų, meldžiausi už jus visus!“.

Tą pačią dieną, susitikime su Lietuvos kunigais ir klierikais, vienuoliais ir vienuolėmis Vilniaus katedroje pirmieji Jono Pauliaus II žodžiai buvo: „Dėkoju Viešpačiui už šią dovaną - taip ilgai lauktą ir trokštą mūsų susitikimą!“.

Kitą dieną, 1993 m rugsėjo 5 d., Mišių pamoksle Vingio parke Vilniuje šv. Jonas Paulius II užsiminė apie savo ankstesnį, tačiau neįgyvendintą planą apsilankyti Lietuvoje 1987 metais: „Karštai troškau aplankyti Lietuvą 1987 metais. Tada šventėte savo protėvių Krikšto šešių šimtų metų jubiliejų. Šios kelionės troško taip pat jūsų Vyskupai ir visa Lietuvos Bažnyčia. Kadangi tatai buvo neįmanoma padaryti, - jūs patys gerai žinote priežastis, - dėkoju Dievui, kad šiandien galiu būti su jumis šiame mieste, jūsų sostinėje.“

Trečiąją kelionės Lietuvoje dieną, rugsėjo 6 d., Jonas Paulius II, pasveikinęs Lietuvos jaunimą Dariaus ir Girėno stadione, Kaune, sakė: „Brangusis Lietuvos jaunime! Kaip troškau šio susitikimo! Štai pagaliau esu su jumis, Evangelijos keliauninkas. Kaip Petras, ateinu skelbti Kristaus, jūsų padrąsinti, kad sektumėte pėdomis To, kuris duoda vienintelę tikrąją viltį. Ateinu kartu su jumis tarti šių žodžių: „Tiktai Tu, Viešpatie, turi amžinojo gyvenimo žodžius“ (Jn 6, 69). Kristus nori, kad jūs būtumėte laimingi! Todėl ir Popiežius trokšta, kad būtumėte laimingi. Jis ateina Kristaus vardu parodyti tikrojo džiaugsmo kelią“.

Popiežius Jonas Paulius II Vilniuje mažiausiai dar vieną kartą kalbėjo viešai apie savo ypatingą asmeninį ryšį su Lietuvos sostine. Popiežius kalbėjo lenkiškai Šv. Dvasios bažnyčioje rugsėjo 5 d., džiaugėsi galėdamas susitikti su bažnyčią lankančiais lenkų kilmės lietuviais bei Lietuvoje buvojančiais lenkais. Jonas Paulius II:

„Niekad gyvenime neteko būti Vilniuje. Esu čia pirmą kartą. Sykiu galima tarti, kad visą savo gyvenimą, bent nuo tada, kai tapau sąmoningas, nuolat buvau Vilniuje. Buvau Vilniuje mintimis ir širdimi. Galima būtų pasakyti - visa esybe. Bent jau esmine jos dalimi. Taip ir pasiliko. Ir Romoje. Gal net dar labiau. Tačiau noriu labai karštai padėkoti Dievo Apvaizdai už tai, kad pagaliau mane čia atvedė. Tai man ypatinga malonė - visa ši piligriminė kelionė, visi susitikimai, o ypač šio ryto iškilmingų šv. Mišių laikymas“. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.