Baigėsi jaunimo susitikimas. Norime daugiau atvirumo ir dialogo

Baigėsi nuo pirmadienio Romoje vykęs priešsinodinis jaunimo susitikimas. Tai buvo vienas etapų besirengiant šių metų spalio mėnesį vyksiančiai Vyskupų sinodo asamblėjai, kurios tema: „Jaunimas, tikėjimas ir pašaukimo įžvelgimas“. Kovo 19-24 dienomis vykusiame priešsinodiniame jaunimo susitikime dalyvavo 300 žmonių. Lietuvos katalikų jaunimui atstovavo Gintarė Dragūnaitė iš Vilniaus ir kun. Ramūnas Norkus iš Telšių. Apie 15 000 jaunų žmonių susitikime dalyvavo per atstumą, jo darbus sekdami ir juose svarstomais klausimais pasisakydami socialiniuose tinkluose. Visą savaitę vykusio susitikimo dalyviai pasisakė kaip suvokia savo vietą Bažnyčioje, kaip supranta bendradarbiavimą su Bažnyčios ganytojais, kas jiems nepatinka, ko jaunimas tikisi ir trokšta.

Šeštadienio vidudienį Vatikano spaudės salėje buvo pristatytas išvadų dokumentas. Priešsinodinio jaunimo susitikimo išvadų pristatyme kalbėjo Vyskupų Sinodo generalinis sekretorius kard. Lorenzo Baldisseri ir jo bendradarbiai, atsakingi už būsimos Sinodo asamblėjos parengimą; taip pat pasisakė trys jaunuoliai, dalyvavę ką tik pasibaigusiame priešsinodiniame susitikime.

Apibendrindamas visą savaitę trukusius darbus ir jų rezultatus, kardinolas Baldisseri visų pirma priminė susitikimo atidarymo dieną, dalyvaujant popiežiui Pranciškui. Tą kartą popiežius tris su puse valandos praleido su jaunimu, ragino į susitikimą atvykusius viso pasaulio jaunimo atstovus nuoširdžiai ir atvirai išsakyti savo nuomonę. Susitikimo eiga bendrais bruožais priminė Vyskupų Sinodo asamblėjų darbo metodiką – buvo klausoma jaunimo atstovų pasisakymų, vėliau jie buvo diskutuojami kalbinėse darbo grupėse, o galiausiai šeštadienį buvo priimtas visą susitikimą apibendrinantis išvadų dokumentas.

Priešsinodinio jaunimo susitikimo darbus apibendrinantį dokumentą sudaro įvadas ir trys dalys.  Pirmojoje dalyje kalbama apie dabartinio pasaulio iššūkius jaunimui, taip pat ir apie jo teikiamas galimybes. Antroje dalyje kalbama apie pašaukimą, apie jo atpažinimą, apie dvasinio įžvalgumo reikalingumą, apie jaunimo palydėjimą atpažįstant pašaukimą ir siekiantį į jį atsiliepti. Trečiasis skyrius skirtas jaunimo krikščioniškojo ugdymo ir sielovados tematikai.

Dokumente jaunimas apie save kalba pirmuoju daugiskaitos asmeniu: „mes,  jaunoji Bažnyčia“. Tačiau ši jaunimo Bažnyčia neturi būti suprantama kaip suaugusiųjų Bažnyčios konkurentė; jauna Bažnyčia ne stovi „prieš“ seną Bažnyčią, bet yra vienos ir tos pačios Bažnyčios viduje. Bažnyčioje esantis jaunatviškas pradas tai kažkas panašaus į raugą, apie kurį kalbama Kristaus palyginime.

Iš atsakingųjų už Bažnyčios gyvenimą, visų pirma iš jos ganytojų, jaunimas tikisi patikimumo ir skaidrumo. Bažnyčia turi sugebėti nuolankiai pripažinti praeityje padarytas, taip pat ir šiandien padaromas klaidas, ir drąsiai gyventi tuo, ką skelbia. Jaunimas nori, kad jų ugdytojai turėtų žmogaus veidą, tai yra, kad nebijotų pripažinti savo pažeidžiamumo. Autoritetų, gerų ugdytojų svarba išryškėja ypač kai kalbama apie dvasinio įžvalgumo ugdymą, apie palydėjimą ir pagalbą atpažinti pašaukimą. Jaunimas taip pat nori, kad Bažnyčia būtų atvira, kad būtų be išankstinių nusistatymų pasiryžusi palaikyti nuolatinį dialogą su besikeičiančiu, progresuojančiu pasauliu.

Šio susitikimo išvadomis, kaip ir jaunimo atsakymais į pernai paskelbtą viešą klausimyną, o taip pat vyskupų konferencijų pateikta medžiaga bus remiamasi rengiant pačios Vyskupų Sinodo asamblėjos darbo dokumentą. (Vatikano radijas)