Mirė astrofizikas S. Hawking, Popiežiškosios mokslų akademijos narys

Po kovo 14 dienos žinios apie britų astrofiziko Stepheno Hawkingo mirtį, sulaukus 76 metų amžiaus, daugybė mokslininkų ir mokslo institucijų pasidalijo mintimis ar atsiminimais apie šią įspūdingą asmenybę. Viena iš jo susidomėjimo sričių buvo mokslo ir Dievo, mokslo ir religijos santykis. Nuo 1986 metų, popiežiaus Jono Pauliaus II potvarkiu, Stephenas Hawkingas buvo Popiežiškosios mokslų akademijos narys.

„Jis buvo toks ištikimas mūsų Akademijai. Keturiems popiežiams, su kuriais susitiko, jis sakė, kad nori pastūmėti santykius tarp Tikėjimo ir Mokslinio proto. Meldžiame Viešpatį priimti jį savo šlovėje“, rašoma Akademijos „Twitter“ paskyroje, tuo pat metu išreiškiant liūdesį netekus savo žymaus nario.

Kaip šiomis dienomis primenama, 1942 metais gimęs Stephenas Hawkingas nuo 1962 metų, kai pradėjo domėtis gravitacijos, kosmologijos, laiko ir erdvės, juodųjų skylių problemomis, pateikė svarbių įžvalgų ir mokslinių rezultatų šiais klausimais, pelnydamas daug mokslinių apdovanojimų. Tačiau jo vardas tapo taip plačiai žinomu ir dėl dar dviejų priežasčių. Viena, dėl jo žmogiško herojiškumo: vos 21 metų amžiaus mokslininkui buvo diagnozuota išsėtinė sklerozė ir dar po kelerių metų jis nebegalėjo judėti autonomiškai ir buvo prikaustytas prie vežimėlio. Nepaisant tokio apribojimo jis sugebėjo tapti mokslo žiedo dalimi, žinoma,  ne be technologijos ir kitų žmonių pagalbos. Antra, mokslininko vardą išgarsino ir kelios mokslo populiarinimo knygos, kuriomis jis stengėsi plačiajai publikai suprantama kalba pristatyti nuostabius pastarųjų metų mokslinius atradimus fizikoje.   

Kaip užsiminta Popiežiškosios mokslų akademijos žinutėje, Stephenas Hawkingas susitiko su keturiais popiežiais. 1975 metais jis atvyko į Vatikaną ir iš popiežiaus Pauliaus VI rankų priėmė „Pijaus XI“ medalį, kuris skiriamas jauniems ir perspektyviems mokslininkams. Tuo metu mokslininkas, prieš metus, vos 32 metų amžiaus,  tapęs Britų Karališkosios Draugijos nariu,  jau buvo paralyžuotas savosios ligos. Tad Paulius VI priklaupė greta jo vežimėlio, pristatydamas jam apdovanojimą, kaip regima tą akimirką įamžinusioje nuotraukoje.

Kelis kartus Stephenas Hawkingas susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi II, kurio pontifikato metu ir potvarkiu tapo Popiežiškosios mokslų akademijos nariu. Galima priminti, kad 1960 – 1966 metų laikotarpiu Akademijai vadovavo belgų kunigas ir mokslininkas Georges Lemaître, vienas iš „Didžiojo Sprogimo“ kosmologinės teorijos tėvų. Didele dalimi Stepheno Hawkingo mokslinis darbas buvo atsakymų į tuos pačius klausimus paieška.

2008 metų spalio pabaigoje britų astrofizikas dalyvavo Popiežiškosios mokslų akademijos diskusijoje Vatikane apie „Visatos ir gyvybės evoliucijos mokslinį supratimą“. Ta proga galėjo susitikti su Benediktu XVI ir, kaip liudija nuotraukos, priėmė iš jo palaiminimą. Galiausiai, 2016 metų lapkričio pabaigoje, profesorius Hawkingas susitiko su popiežiumi Pranciškumi. Tam progą sukūrė Akademijos diskusija apie „Mokslą ir tvarumą. Apie mokslinių žinių ir technologijos pasekmes visuomenei ir jos aplinkai“. Šioje konferencijoje Stephenas Hawkingas buvo vienas iš pranešėjų.

Jei šie susitikimai buvo plačiai nušviesti žiniasklaidoje, jie nebuvo vieninteliai mokslininko kontaktai su tikėjimu ir tikinčiųjų pasauliu. Kembridžo universitete Stephenas Hawkingas susipažino su čia 1976 metais astrofizikos srityje daktaro laipsnį apgynusiu kunigu ir jėzuitu amerikiečiu  Williamu R. Stoegeriu. Pastarasis pelnė tiek žinomo mokslininko, tiek teologo vardą. Iki pat jėzuito amerikiečio mirties 2014 metais, tarp jo ir Stepheno Hawkingo išliko draugiški ryšiai.

Tačiau buvo dar vienas tikėjimo žmogus, su kuriuo Stephenas Hawkingas turėjo ypatingai artimą ryšį: tai jo žmona ir trijų vaikų motina Jane. Jie kartu praleido 30 metų, kol dar po penkerių metų gyvenimo atskirai nusprendė išsiskirti. Nuo pat jų susitikimo ir per visą gyvenimą ji išlaikė krikščionišką tikėjimą, dar daugiau, padedant tikėjimui galėjo įveikti sunkumus, susijusius su savo žymiojo vyro būkle. Pagal jos biografinius atsiminimus 2014 metais sukurtas Oskarą pelnęs filmas apie Stepheną Hawkingą „Visko teorija“. Beje, kai 1985 metais Hawkingo sveikata kritiškai pablogėjo, jis pateko į komą ir  medikai, nebematydami išeičių, pasiūlė atjungti gyvybę palaikančią aparatūrą, Jane tam pasipriešino ir meldė dėl savo vyro išgyvenimo. Taip ir įvyko. Jau po šio epizodo mokslininkas parašė kelias jį itin išgarsinusias knygas.

Dažniausiai Stephenas Hawkingas vadinamas „ateistu“, tačiau tai gali būti pernelyg paprasta etiketė jo sudėtingoms pažiūroms. Gerai žinoma, kad paskutiniais savo gyvenimo metais šis mokslininkas atsisakė savo ankstesniuose raštuose minėtos prielaidos, kad Visatos atsiradimo pradžioje galėjo veikti jėga, kurią vadiname „Dievu“. Visatos atsiradimas gali būti, paskutiniais savo gyvenimo metais manė astrofizikas, paaiškintas joje pačioje esančiomis jėgomis. Tačiau, kaip pabrėžia Popiežiškosios mokslų akademijos kancleris vysk. Marcelo Sanchez Sorondo, čia apie Dievą kalbama vien astrofizikos teorijos rėmuose, kas skiriasi nuo filosofinio pažinimo arba pasaulėžiūros. (Vatikano radijas)