Pirmadienis po Sekminių – Marijos, Bažnyčios Motinos minėjimas

Šeštadienį paskelbtas, vasario 11-ąją pasirašytas, Dieviškojo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacijos dekretas, kuriuo į Bažnyčios liturginį kalendorių įvedamas Marijos – Bažnyčios Motinos minėjimas. Jis kasmet bus švenčiamas pirmadienį po Sekminių iškilmės. Šiemet tai bus gegužės 21 d.

Kongregacijos dekrete rašoma, kad Bažnyčia mūsų laikais džiugiai pagerbdama Dievo Motiną, apmąstydama Kristaus slėpinį ir savo pačios prigimtį, negalėjo užmiršti, kad ta Moteris, Mergelė Marija, būdama Kristaus Motina kartu yra ir Bažnyčios Motina. Tokio įsitikinimo užuominas aptinkame jau šv. Augustino ir šv. Leono Didžiojo žodžiuose. Pirmasis sako, kad Marija yra Kristaus kūno narių motina, nes ji savo meile palydi tikinčiuosius Bažnyčioje; antrasis, sakydamas, kad Galvos gimimas yra ir Kūno gimimas, nurodo, kad Marija, būdama Kristaus, Dievo Sūnaus motina, tuo pat metu yra ir jo mistinio kūno narių, tai yra Bažnyčios motina. Šias išvadas, - sakoma dekrete, - lemia tai, kad Marija yra Dievo Motina, esanti glaudžioje vienybėje su Išganytoju, kurio atliktas darbas pasiekė savo ant kryžiaus.

Prie kryžiaus stovėjusiai Motinai Sūnus paliko savo meilės testamentą ir tą akimirką ji tapo motina visiems, mylimojo mokinio atstovaujamiems žmonėms. Ji visus, kaip savo vaikus, gimdo naujam dvasiniam gyvenimui ir su meile rūpinasi ant kryžiaus mirusio Kristaus įkurta Bažnyčia. O Kristus, savo ruožtu, mylimojo mokinio asmenyje visus žmones paskyrė savo meilės Motinai paveldėtojais, kad visi ją su meile priimtų.

Rūpestingą vadovavimą gimstančiai Bažnyčiai Marija pradėjo jau Paskutinės vakarienė menėje, kartu su apaštalais melsdamasi ir laukdama Šventosios Dvasios atsiuntimo, - rašoma Kulto ir sakramentų kongregacijos dekrete. Tai suvokdami amžių tėkmėje krikščionys Marijos šaukėsi, ją vadindami tikinčiųjų, mokinių, iš Kristaus naujai gimusiųjų Motina, o taip pat ir „Bažnyčios Motina“, kaip liudija dvasinių autorių ir netgi popiežių Benedikto XIV ir Leono XIII mokymo tekstai.

Tuo remdamasis palaimintasis popiežius Paulius VI 1964 m. lapkričio 21 d. užbaigdamas Vatikano II Susirinkimo trečiąją sesiją paskelbė Švenčiausiąją Mergelę Mariją „Bažnyčios Motina“, „tai yra visos krikščionių tautos, tikinčiųjų ir ganytojų, kurie ją vadina mylima Motina“ ir nustatė, kad „visa krikščionių tauta šauktųsi Dievo Motinos užtarimo, kreipdamasi į ją šiuo meilingu vardu“.

Šventasis Sostas, švenčiant 1975 Šventuosius metus, pasiūlė votyvines Mišias Švenčiausiosios Mergelės Marijos – Bažnyčios Motinos garbei, kurios vėliau buvo įtrauktos į Romos Mišiolą. 1980 m. tokia invokacija buvo įterpta į Loreto litaniją. 1986 m. naujomis formulėmis buvo papildyti Dievo Motinos garbei skirtų Mišių rinkiniai. Kai kurioms to prašiusioms šalims, vyskupijoms ar vienuolijoms buvo suteiktas leidimas Bažnyčios Motinos minėjimą įtraukyti į savo vietinius liturginius kalendorius.

Popiežius Pranciškus, norėdamas, kad ši pamaldumo forma ganytojuose, pašvęstuosiuose ir tikinčiuosiuose dar labiau brandintų motinišką Bažnyčios sampratą, o taip pat nuoširdų pamaldumą Marijai, nurodė, kad Švenčiausiosios Mergelės Marijos – Bažnyčios Motinos minėjimas būdų įrašytas į visos Romos Bažnyčios kalendorių ir kasmet švenčiamas pirmadienį po Sekminių.

Ši šventė padės mums atsiminti, kad krikščioniškas gyvenimas auga tik tuomet, kai jis remiasi Kryžiaus slėpiniu, Kristaus auka Eucharistijos puotoje, Dievui pasiaukojusia Mergele Marija, Išganytojo ir išganytųjų Motina.

Šis minėjimas turės būti įrašytas į visus kalendorius ir liturgines knygas, naudojamas aukojant Mišias ir Valandų liturgijoje. Prie dekreto pridedami atitinkami tekstai, kurie Vyskupų konferencijų išversti ir aprobuoti turės būti paskelbti, gavę kongregacijos patvirtinimą.

Ten kur Marijos – Bažnyčios Motinos minėjimas jau švenčiamas, anksčiau gavus specialų leidimą, jei jis švenčiamas kitą dieną arba aukštesniu liturginiu laipsniu, tokiu pat būdu jį bus galima švęsti ir ateityje, - skelbia Dieviškojo kulto ir sakramentų tvarko kongregacijos dekretas. (Vatikano radijas)