Nepilnamečių apsaugos komisijos narė: visi esame Bažnyčia

Pirmas dalykas, kuris man ateina į galvą, yra tai, kad mes visi esame Bažnyčia. Kartais patogiau galvoti, jog kai kurios temos liečia tik popiežių ir vyskupus, kai iš tiesų ir mes turime atsiminti, jog esame Bažnyčia ir turime atlikti savo vaidmenį. Tai pasakius, reikia tęsti pradėtą darbą ir keisti atsakomybės, skaidrumo ir bendradarbiavimo trūkumo Bažnyčioje kultūrą, - italų dienraščiui „La Stampa“ komentavo britė vienuolė, pranciškonė Jane Bertelsen.

Vasario 17 dieną buvo paskelbtas atnaujintas Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos narių sąrašas. Komisija sudaryta iš šešiolikos asmenų, aštuonių moterų ir aštuonių vyrų, skirtingų kompetencijų, iš skirtingų kontinentų: nepilnamečių seksualinio išnaudojimo problema nėra vien Vakaruose, bet visame pasaulyje. Ne visų Komisijos narių vardai yra paskelbti viešai: tai išnaudojimą patys patyrę asmenys arba jų artimieji, kurie norėjo išlaikyti konfidencialumą.

Jane Bertelson nepilnamečių apsaugos srityje dirba jau apie dvidešimt metų, ji buvo viena iš nepilnamečių apsaugos katalikiškoje aplinkoje gairių, labai griežtų ir tikslių, redaktorių Anglijoje, kaip ekspertė konsultavo Australijos katalikų vyskupų konferenciją, taip pat katalikų ganytojus įvairiose Afrikos šalyse.

Pasak jos, sužeistą pasitikėjimą, prarastą tikėtinumą galima atgauti tik per tiesos ieškojimą, atjaučiantį išklausymą. Reikia nustoti, kaip dažnai buvo daroma iki šiol, pakišti ir saugoti blogas naujienas „po kilimu“. Kita vertus, nereikia nutylėti ir gerų naujienų, kurių taip pat yra  – nes išnaudojimo aukoms reikia gerų naujienų, kurios juose sutvirtintų perspektyvą ir viltį.

Kita vertus, pranciškonė komentavo, jog sudėtinga sukurti standartizuotą taisyklių rinkinį visiems kraštams. Vakaruose, Šiaurės Amerikoje esminis uždavinys yra greitas, veiksmingas pranešimas apie galimą išnaudojimo atvejį, imantis visų reikiamų prevencijos priemonių.

Tačiau kai teko rengti gaires Nigerijai, Zambijai ir Zimbabvei, paaiškėjo, kad jose nėra procedūrų, kurios tai leistų padaryti saugiai, nėra infrastruktūros, kurios buvimas Europoje tapo savaime suprantamu, kaip kad laikino prieglobsčio vaikams centrai. Popiežiškajai nepilnamečių apsaugos komisijai tenka uždavinys  didinti vaikų saugumą atsižvelgiant tiek į skirtingus kultūrinius kontekstus, tiek į valstybių teisinę bazę, tiek į jų realias galimybes. (Vatikano radijas)