Moksliškai neapaiškinamas stebuklas įvyko prancūzei
vienuolei, prikaustytai prie vežimėlio. Tai nutiko 2008 metais, per piligrimystę į
šventovę.
„Kodėl aš? Kodėl būtent man skirtas šis gailestingumo
aktas?“,- nuo 2008 metų nepaliauja klausti sesuo Bernadette Moriau, 78 metų prancūzė
pranciškonė, išliejusi nemažai ašarų iš džiaugsmo, kai negalėjo rasti atsakymo dėl
gautos malonės: „Tai Dievo slėpinys“. Sekmadienį jos veidas ir ramus kalbėjimo būdas
tapo žinomas milijonams prancūzų ir ne tik - kai Bovė vyskupas Jacques Benoît-Gonnin
pripažino „stebuklingą“ vienuolės pagijimą, įvykusį prieš dešimtį metų jai grįžtant
iš piligrimystės į Lurdą.
Per Jono Pauliaus II įsteigtą Pasaulinę Ligonių dieną
Lurdas šventė 160-metį nuo įvykių Massabielle, kai buvo pristatyta žinia apie 70-ąjį
oficialų pagijimą, kurį patyrė asmuo, tarnaujantis ligoniams - prancūzė slaugė, kilusi
iš daugiavaikės šeimos, devyniolikos metų tapusi vienuole, išgyvenusi savo Kalvariją,
kai buvo susirgusi pavojinga stuburo liga.
Ilgas didėjančio skausmo tunelis be kelio atgal, prognozuotas
medikų, keturios bergždžios operacijos, kasdienės morfijaus dozės, invalido vežimėlis,
deformuota pėda. Keliolikos minučių video įraše sesuo Bernadeta pasakoja savo istoriją
iki momento kai pasveiko ir grįžo tarnauti ligoniams. Nepaisant amžiaus, ji nori liudyti
giliai išgyventus Dievo stebuklus. 2008 m. pradžioje draugiškai patarus vienam gydytojui,
po ilgų apmąstymų, ji nutarė vykti į Lurdą kaip ligonė tarp ligonių. Priešais Masabielės
grotą ji pajunta slėpiningą Marijos ir mažosios Bernadetos artumą. Vėliau, per ligonių
palaiminimo apeigas, jautė vidinį Jėzaus buvimą.
Liepos 8 d., kaip milijonai kitų piligrimų, grįžinėjo
atgal tebekęsdama skausmus. 11 d., besimeldžiant koplyčioje su kita vienuole, ištinka
nenumatyta: „Staiga visą kūną užplūdo gera fizinė savijauta ir šilumą. Grįžau į savo
kambarį ir išgirdo balsą: „Nusiimk savo įtvarus“, - pasakoja vienuolė. Nesupratusi,
kas darosi, tačiau viską nusiėmė ir nustebo - nieko nebeskaudėjo, ji galėjo judėti.
Persisukusi pėda išsitiesino. Sesuo Bernadeta verkė iš džiaugsmo kelias dienas. Pastarąjį
dešimtmetį turėjo pereiti intensyvius daugybės medikų, psichiatrų patikrinimus, nerandant
paaiškinimo išgijimui. Jos kukli, santūri šypsena liudija visai Prancūzijai ir pasauliui.
Tai laimingos vienuolės šypsena, kuri gali lydėti nepagydomus ligonius. „Kada ateini,
mums būna gera", sako jie jai. (Vatikano radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |