Socialiniai tinklai: veltui gaištamas laikas ar bendrystė?

Seniai patvirtintas faktas, kad žmonės vis daugiau laiko praleidžia socialinėse medijose, ir daugelis klausia, ar ne veltui taip gaištamas laikas, kurį galėtume skirti savo artimiesiems. Laikraščio „L’Osservatore Romano“ žurnalistai kelia klausimą ar tikrai blogai leisti laiką socialiniuose tinkluose, pasitelkdami įvairius tyrimus, tame tarpe ir atliktus socialinio tinklo „Facebook“ analitikų Davido Ginsbergo ir Moiros Burke.

Jau Seanas Parkeris, Napster steigėjas ir buvęs Facebooko prezidentas, kalbėjo apie tinklo struktūrą, kuri pelnosi iš žmonių psichologinio pažeidžiamumo. Vėlesni tyrimai patvirtino, kad tinklas sąlygoja žmonių pasirinkimus. Nors netrūksta ir teigiamų aspektų - sociologė Keith Hampton teigia, kad žmonės dabar daugiau laiko praleidžia gryname ore nei prieš dešimtmetį ir kad mobiliuosius telefonus daugiausia naudoja tie, kurie didžiąją dalį laiko praleidžia vieni. Psichologas Sherry Turkle rašo, kad mobilieji telefonai permodeliuoja šiuolaikinius santykius, paversdami mus „vienišais būnant kartu“. Nors Facebooko kūrėjai norėjo, kad tai būtų vieta, kur bendraujama su draugais ir artimaisiais, taip gerinant kasdienius santykius, tačiau pabrėžiama, kad priklauso, kaip vartojami socialiniai tinklai – pavyzdžiui, jei reaguojama į draugų veiklą Facebooke, komentuojama, yra gerai, tačiau jei pasyviai stebima iš kampo, tai gali priversti pasijusti blogiau. Blogis yra ir „žinios“, pateikiamos socialiniuose tinkluose, ir suvartotos pasyviai. Nors Facebook stengiasi, kad vartotojų laikas, įsijungus į tinklą, būtų leidžiamas socialiai bendraujant, tačiau autoriai paliečia temą ir kokią įtaką socialinės medijos daro vaikams. Atliekami įvairūs tyrimai, kokį ilgalaikį poveikį gali turėti skaitmeninis išsiblaškymas ir kaip gali nutolinti žmones nuo tiesioginio bendravimo.

„Jei paslauga nemokama, tuomet produktas esi tu“ – toks šūkis jau kurį laiką sklando viešojoje erdvėje. Nors tai teorinis teiginys, tačiau svarbu pasverti jo pilną reikšmę. Tristan Harris, tam tikras „išsijungimo iš tinklo“ guru, yra įsitikinęs kad skaitmeninės kultūros plitimas daugeliui sukelia diskomfortą. Straipsnyje, pavadintame „Gailiuosi dėl visų „like“ (paspaudimų „patinka“), jis apžvelgia plačią problemos gamą – nepageidaujami elektroninio pašto pranešimai, internetinių pokalbių grupės, kur netyčia įsirašei,  programėlių pranešimai ir t.t. - tai būdai, kai skaitmeninės platformos pelnosi iš vartotojų. Tai dėmesio ekonomija, kova dėl mūsų dėmesio, kur reklamuotojai negailestingai įsiveržia į mūsų minties erdvę, norėdami mums parduoti produktus ar kandidatus, kad nukreiptų mūsų minčių srautą į savo pusę, norime to ar ne.

Kad tai nėra perdėtas aliarmas, patvirtina pats Facebook, kuris turi du milijardus vartotojų, kurie jungiasi į platformą daugiau nei šimtą kartų per dieną. Lengvas naikinimo kelias, tačiau sudėtingiau pasiūlyti veiksmingą priešnuodį. Turime rinktis tuos, kurie nekovoja dėl mūsų dėmesio, norėdami įpiršti savo prekes ar paslaugas. Įtikinti labiau gerbti vartotoją. Be to, nereikia laikyti mobilaus telefono tam tikru nešiojamu lošimo automatu. Paskaičiuota, kad telefoną paliečiame bent 2617 kartų per dieną –„per pastarąsias dešimt minučių pažiūrėjai į telefoną penkis kartus? - sulėtink tempus“, sako David Randall. Kokia tad taktika? Visų pirma - išjungti programėlių pranešimus, kurie yra didžiausias masinio išblaškymo ginklas. Mobilusis telefonas neturi nuolat reikalauti savininko dėmesio. Ir turėti omenyje, kad išorė tinkle gali būti labai skirtinga nuo turinio. Nepamirškime, kad už dailaus moters veido internete gali slypėti Diuseldorfo teroristas sunkvežimio vairuotojas. (Vatikano radijas)