Vatikane pirmas popiežiaus ir Turkijos valstybės vadovo susitikimas po 59 metų

Jei popiežiai ne kartą lankėsi Turkijoje ir susitiko su jos vadovais, tai vasario 5 dienos Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano vizitas Vatikane buvo pirmasis Turkijos valstybės vadovo susitikimas su popiežiumi Romoje nuo 1959 metų, kai įvyko tuometinio prezidento Celalo Bayaro ir popiežiaus Jono XXIII susitikimas.

Pastaraisiais metais Turkijos vardas tarptautinėje arenoje buvo linksniuojamas daug kartų ir įvairiose perspektyvose. Buvusi Osmanų imperijos šerdinė dalis turėjo ir tebeturi svorį klausimuose, kurie liečia Armėniją, Bulgariją, Kiprą, Gruziją, Graikiją, Iraną, Siriją, Izraelį, Palestiną, Libaną, Egiptą, Libiją, Tunisą, Persų įlankos arabų šalis, kai kurias Balkanų valstybes. Ji taip pat yra NATO aljanso dalis. Turkijos karinės pajėgos, turinčios apie 350 tūkstančių narių, gerai aprūpintos sunkiąja technika ir lėktuvais, nekalbant kitą ginkluotę, priskiriamos galingiausių pasaulio kariuomenių dešimtukui. Be to Turkija jau keletą dešimtmečių yra svarbi Europos Sąjungos partnerė ir 1987 oficialiai įteikė prašymą tapti jos dalimi.

Kita vertus, per keletą pastarųjų metų netrūko geopolitinių, ekonominių, karinių ir ideologinių skirtumų ryškėjimo tarp Turkijos ir kitų galybių: JAV, Europos Sąjungos ar paskirų jos narių, NATO. Kaip pažymi kritikai, Erdoğano prezidentavimo metu Turkijoje susilpnėjo pasaulietinė- demokratinė santvarka ir išryškėjo valdžios centralizacija, islamiška – nacionalistinė kryptis.

Galima atsiminti, kad diplomatinė krizė buvo ištikusi ir Turkijos bei Šventojo Sosto santykius po to, kai popiežius Pranciškus 2015 metais pripažino, po Jono Pauliaus II, jog XX amžiaus pradžioje turkų valdžioje buvę armėnai išgyveno tikrą genocidą. Nors 2014 metais būtent Erdoğanas tapo pirmuoju turkų vadovu, kuris išreiškė užuojautą armėnams dėl jų išgyventos tragedijos, tačiau jis taip pat pakartojo nuostatą, kuri kategoriškai neigia genocidą. Tad po popiežiaus žodžių pasiaiškinti buvo iškviestas apaštalinis nuncijus Stambule, o pati Turkija netrukus iš Romos atšaukė savo ambasadorių prie Šventojo Sosto. Kaip žinia, ambasadoriaus atšaukimas taikomas tik ypatingais, tikrai didelių nesutarimų atvejais. Vis tik 2016 vasario mėnesį turkų ambasadorius prie Šventojo Sosto vėl grįžo į Romą. Kai tų pačių metų gegužę kelionės Armėnijoje metu Pranciškus vėl pakartojo „genocido“ terminą, Turkija vėl išreiškė nepasitenkinimą, bet šį kartą taip stipriai nereagavo.

Iš kitos pusės, Turkijai pro ausis nepraslydo popiežiaus įvertinimas už tai, kad ši šalis priglaudė daugiau nei 1,5 milijono pabėgėlių iš Sirijos ir ypač Šventojo Sosto pozicija neseniai plačiai nuskambėjusiame Jeruzalės miesto statuso klausime. JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas, jog jis, nutraukdamas savo šalies kelių dešimtmečių laikyseną, įvykdys 1995 metų kongreso nutarimą ir perkels ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę sukėlė daug triukšmo. Taip įvyko todėl, kad tarptautinė bendruomenė gerbė susitarimus Jungtinių Tautų rėmuose, pasak kurių Jeruzalei turėtų būti suteiktas savitas statusas, kad ji turi būti ir palestiniečių sostine. Didelė tarptautinės bendruomenės dalis taip pat nelinkusi pripažinti Izraelio teritorijomis žemes, užimtas per 1967 metų karą su kaimynais, tame tarpe ir Jeruzalės rytinę dalį. Tad nors prezidentas Trump patikslino, jog Jeruzalės statuso klausimas lieka atviras, jo žodžiai buvo interpretuoti kaip pritarimas Izraelio pretenzijai į Jeruzalę, kaip „amžiną ir nedalomą“ savo sostinę. Šiam Jungtinių Valstijų gestui nepritarė ir daug jos tradicinių sąjungininkių Europoje. Įvairių krikščioniškų bendruomenių lyderiai, reziduojantys Jeruzalėje, taip pat sutartinai ir kritiškai atsiliepė apie šį žingsnį. Taip pat ir Šventasis Sostas pakartojo savo ilgametę nuostatą apie atskirą Jeruzalės statusą. 2017 gruodžio 21 dieną JTO asamblėjoje buvo surengtas balsavimas, kuris baigėsi Izraelio ir JAV nenaudai.

Keliuose prieš kelionę į Italiją ir Vatikaną duotuose interviu Turkijos prezidentas patvirtino, kad susitikime su popiežiumi Pranciškumi jam centrinė tema bus būtent Jeruzalės miestas. „Jeruzalė nėra vien musulmonų klausimas. Abu (su popiežiumi Pranciškumi) esame už status quo gynimą ir ryžtamės tai daryti. Jokia valstybė neturi teisės imtis vienpusių žingsnių, ignoruoti tarptautinę teisę klausimu, kuris rūpi milijardams“, - komentavo Turkijos lyderis italų dienraščiui „La Stampa“. Tačiau kitame straipsnyje vienas iš „La Stampa“ apžvalgininkų perspėja, kad tai visai nereiškia pilno nuostatų sutapimo tarp Turkijos ir Šventojo Sosto: tiek paties Jeruzalės miesto atžvilgiu, tiek dėl religinių mažumų Turkijoje teisių pažeidinėjimų ar dabar vykstančios Turkijos karinės akcijos prieš nepriklausomybės trokštančius kurdų kovotojus, traktuojamų kaip teroristų, per kurią žūva ir civiliai.

Po Turkijos lyderio vizito paskelbtame Vatikano spaudos salės pranešime rašoma, jog Erdoğano susitikimai su Pranciškumi ir Popiežiaus valstybės sekretoriumi kardinolu Pietro Parolin praėjo nuoširdžiai. Pokalbių temos sukosi apie katalikų bendruomenę Turkijoje, apie pabėgėlių klausimą. „Sustota prie situacijos Artimuosiuose Rytuose, ypač Jeruzalės statuso, pabrėžiant būtinybę remti taiką ir stabilumą regione per dialogą ir derybas, gerbiant žmogaus teises ir tarptautinę teisę“, akcentuojama Vatikano pranešime.

Kaip praneša susitikimą stebėję žurnalistai, apsikeičiant dovanomis Turkijos prezidentui buvo įteiktas medalionas su angelu. „Tai taikos angelas, kuris parbloškia karo demoną. (..) Tai taikaus ir teisingo pasaulio simbolis“, cituojamas popiežius Pranciškus italų dienraščio „La Repubblica“ pranešime. (Vatikano radijas)