Pranciškus Romoje susitiks su Ukrainos graikų katalikų bendruomene

Sausio 12 dieną Šventojo Sosto spaudos salės direktorius Greg Burke pranešė apie sausio pabaigoje įvyksiantį popiežiaus Pranciškaus susitikimą su Ukrainos graikų apeigų katalikų bendruomenės nariais.

„Priimdamas Didžiojo Kijevo – Halyčo arkivyskupo Sviatoslavo Ševčiuko kvietimą sausio 28-dieną, sekmadienį, 16 valandą Šventasis Tėvas Pranciškus aplankys šv. Sofijos baziliką Romoje ir sutiks Ukrainos graikų katalikų bendruomenę“, rašoma Vatikano spaudos salės pranešime.

Tai dar vienas popiežiaus draugystės ir atidumo ženklas ne vien arkivyskupui Sviatoslavui Ševčiukui, su kuriuo jie pažįstami nuo tada, kai abu darbavosi Buenos Airėse: popiežius kaip šio miesto arkivyskupas, o Sviatoslavas Ševčiukas kaip vietinės graikų katalikų bendruomenės sielovados vadovas, bet ir visai Ukrainai.

Ukrainą ir vis nesibaigiančią karo situaciją joje Pranciškus prieš keletą dienų paminėjo kasmetiniame susitikime su diplomatiniu korpusu prie Šventojo Sosto, tačiau tuo neapsiribojo. Ukrainos graikų katalikų Bažnyčios galva sausio 7 dienos pamaldose, minint šv. Kalėdas, perskaitė per jį visai bendruomenei adresuotą popiežiaus Pranciškaus laišką, kuriame rašoma: „noriu jums pasakyti, kad esu su jumis, kad mano maldoje ir tame, ką kasdien iškeliu prieš Dievą, jūs turite išskirtinę vietą. Ypač tarnaujant šventiems Kristaus slėpiniams, laužant Duoną ir liejant iš Taurės atsimenu tuos, kurių gyvenimas yra laužomas iš neapykantos ir kurių kraujas nuolatos liejamas dėl priešiškumo tarp tautų daugelyje vietų pasaulyje, nuoširdžiai meldžiu prisikėlusio Viešpaties džiaugsmo ir ramybės mylimai Ukrainai“. Popiežius taip pat paminėjo iškilią kardinolo Liubomiro Husaro figūrą ir, šventųjų Kalėdų proga, pabrėžė tikintiesiems, kad Viešpaties gimimas yra švelni šviesa, kuri nušviečia žmonių istorijos tamsumas, sušildo širdis, žadina viltį, susitaikymo troškimą, atleidimą ir naują pradžią.

Šį popiežiaus Pranciškaus kalėdinį laišką didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas perskaitė Kijevo šv. Sofijos katedroje. Būtent šią motininę bažnyčią imituoja ir Romoje 1969 metais iškilusios šv. Sofijos bažnyčios architektūra – neobizantietiška, su penkiais kupolais. Ji pastatyta viename iš vakarinių Romos kvartalų, naujoje miesto dalyje. 1998 metais šv. Jonas Paulius II jai suteikė mažosios bazilikos titulą, dar anksčiau jai buvo priskirtas kardinoliškas titulas. Nepaisant sąlyginio naujumo, jos vidus yra išpuoštas bizantiškajai architektūrai būdingomis įspūdingomis ir didelėmis mozaikomis. Šv. Sofijos bazilika Romoje buvo pastatyta ir iki šiol tarnauja kaip gausios ukrainiečių graikų apeigų katalikų bendruomenės nacionalinė bažnyčia.  (Vatikano radijas)