Popiežius aukos „Salus populi romani“ perkėlimo šventės Mišias

Popiežius Pranciškus ketvirtadienį audiencijoje priėmė Didžiosios Marijos bazilikos arkikunigą, lenką kardinolą Stanislawą Rylko. Privačioje audiencijoje, tikėtina, kalbėtasi ir apie būsimą popiežiaus apsilankymą Didžiojoje Marijos bazilikoje paskutinįjį sausio sekmadienį. Popiežius bazilikoje sausio 28 dieną aukos Marijos paveikslo „Salus populi romani“ („Romos gyventojų gelbėtojos“) perkėlimo šventės Mišias.

Marijos paveikslas „Salus populi romani“ yra viena iš žinomiausių Dievo Gimdytojos Marijos ikonų pasaulyje ir viena iš seniausių žinomų Marijos ikonų Romoje. Pagal ją sukurta šimtai kitų Marijos paveikslų, kaip kad Lietuvoje stebuklais garsėjantis Marijos paveikslas Šiluvos bazilikoje.

Šis Dievo gimdytojos Marijos su Sūnumi atvaizdas, kurio sukūrimo data nėra žinoma, tačiau priskiriama laikotarpiui nuo V iki XII amžiaus, laikui bėgant ne kartą keitė vardą. Dabar bene labiausiai pritapęs „Marijos snieginės“ vardas, primena Didžiosios Marijos bazilikos sumanytoją, trisdešimt šeštąjį popiežių Liberijų ir jo sapną, kuriame jis išgirdo Mariją, prašančią pastatyti šventovę jos garbei ten, kur rytą pasnigs. Sekant pasakojimu, nors buvo vidurvasaris, kitą dieną pasnigo ant Romos Eskvilino kalvos, o atkeliavęs popiežius sniege pats nubrėžęs būsimos šventovės ribas. Todėl ir „Salus populi romani“ ikonai, vėlesniais amžiais atvežtai į Didžiąją Marijos baziliką, pritapo „Snieginės“ vardas. Iki XVI amžiaus ikona buvo laikoma šoninėje sienoje netoli didžiojo altoriaus, ne kartą buvo nešama procesijose į Šv. Petro baziliką prašant užtarimo nuo įvairių pavojų, ypač XVI amžiuje nuo maro. Popiežius Paulius V, 1611 metais pasistatydinęs naują koplyčią savo šeimai atminti, joje virš altoriaus įkėlė Marijos ikoną „Salus populi romani“.

Paveikslas dar ankščiau buvo žinomas „Lidos Dievo Motinos“ vardu, pagal antikos laikų bažnyčią Lidoje, Palestinoje, dabar Lodas, Izraelyje. Šis miestas minimas Apaštalų darbuose, kaip vieta, kurioje Apaštalas šv. Petras evangelizavo ir gydė. Marijos paveikslas atsiradęs Lidos bažnyčios viduje ant vienos kolonos. Tai buvusi „ne rankų darbo“ tapyba. Pagal legendą, pati Dievo Motina Marija palaimino paveikslą jos garbei Apaštalų pastatytoje bažnyčioje ir pavedė evangelistui šv. Lukui nutapyti pirmąją ikonos kopiją. Tai esanti ta pati „Salus populi romani“, kuri dabar saugojama Marijos Didžiojoje bazilikoje, Pauliaus arba Borgėzių koplyčioje.

VIII amžiuje Bažnyčios viduje kilo ir visą šimtmetį tęsėsi kivirčai dėl ikonų garbinimo, ypač Rytų kraštuose. Ikonų priešininkai, ikonoklastai, ėmė šalinti ir naikinti visus šventuosius paveikslus, būdami įsitikinę, kad krikščionys, garbindami paveikslus pasiduoda stabmeldystei. Šiame kontekste pasakojama apie pavojų, iškilusi taip pat „Lidos Dievo Motinos“ arba „Salus populi romani“ ikonai. Šį paveikslą vienuolis šv. Germanas atsivežė iš Palestinos į Konstantinopoli. Išrinktas Konstantinopolio patriarchu jis tvirtai gynė ikonų garbinimą su kitais žymiais teologais mokęs, jog tikintieji garbina ne paveikslą, o jame vaizduojamą Dievą Kūrėją, Jo Įsikūnijusį Sūnų, Dievo Gimdytoją, kankinius ir šventuosius. Patriarchas šv. Germanas pavedė ikonofilų lūkesčius „Lidos Dievo Motinai“ ir, siekdamas šią ikoną išgelbėti, ją pasiuntė į Romą, popiežiui šv. Grigaliui Didžiajam.

Popiežius Pranciškus, panašiai kaip ir daugelis jo pirmtakų Romoje, yra ypatingai dvasiškai prisirišęs prie Marijos „Salus populi romani“. Jis yra meldęsis prie šio Romos Marijos paveikslo daugybę kartų. Jau sekančią dieną po išrinkimo popiežiumi prieš penkerius metus, 2013 metų kovo 14 dieną, Pranciškus nuvyko į Marijos Didžiąją baziliką pavesti savo pontifikatą Marijai. Prieš kiekvieną tarptautinę kelionę ir iš jos sugrįžęs jis nuvažiuoja į Didžiąją Marijos baziliką pasimelsti Pauliaus koplyčioje prie garsiojo Romos Marijos paveikslo.

Popiežiaus aukosimos „Salus populi romani“ paveikslo perkėlimo į Romą šventės Mišios Didžiojoje Marijos bazilikoje sausio 28 dieną prasidės 9 val. (Vatikano radijas)