Konstantinopolio, Jeruzalės ir Damasko patriarchai sveikina su šv. Kalėdomis

Šiomis dienomis krikščionys visame pasaulyje keičiasi ir dalinasi kalėdiniais sveikinimais. Į savąsias bendruomenes kreipėsi įvairių Bažnyčių vyresnieji, stengdamiesi atskleisti ir parodyti šventų Kalėdų giliausią prasmę. Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus, kuris turi garbės pirmumo titulą tarp visų ortodoksų ganytojų, savo žinioje rašo: „Dievo malone mes vėl buvome pripažinti vertais paminėti didžiąją šventę, dieviškojo Žodžio gimimo kūne, kuris atėjo į pasaulį suteikti mums gerovę, nuodėmių atleidimą; išlaisvinti iš įstatymo darbų ir mirties, kad suteiktų mums tikrąjį gyvenimą ir džiaugsmą, kurių niekas iš mūsų negali atimti“.

Tai didis mūsų tikėjimo slėpinys, kuris tokiu visada išliks ir jo iki galo nepajėgsime suprasti: viską pranokstantis Dievas tapo žmogumi dėl mūsų. Šis „keistas ir paradoksalus įvykis“, rašo patriarchas Baltramiejus, yra žmogaus sudievinimo ir išgelbėjimo pamatas: nėra kito vardo, kuriuo galime būti išgelbėti.

„Tai aukščiausia tiesa apie išgelbėjimą. Mes priklausome Kristui. Viskas yra suvienyta Kristuje. Mūsų pažeista prigimtis yra perkeista Kristuje, atvaizdas restauruotas ir kelias į panašumą atidarytas visiems žmonėms. Priimdamas žmogišką prigimtį dieviškasis Žodis sukuria žmonijos vienybę bendra paskirtimi ir išgelbėjimu. Ir išgelbėjama ne vien žmonija, bet visa Kūrinija. Kaip Adomo ir Ievos nuopuolis, taip Dievo Sūnaus ir Žodžio Įsikūnijimas paveikė visą kūriniją“, rašo ortodoksų primas.

Ir Jeruzalės graikų ortodoksų patriarchas Teofilius III rašo – „Džiaugsmingu ir šlovingu dvylikos dienų laikotarpiu (nuo Gimimo iki Apsireiškimo) Bažnyčia, kartu su visa žmonija, švenčia dievišką ir dangišką įvykį, tuo pat metu spindintį ir nuostabų, keistą ir paradoksalų. Mes švenčiame ramaus Dievo atėjimo, žmogaus gyvenimo išgydymo įvykį“.

Jeruzalės ortodoksų patriarchas rašo apie būdą, kuriuo Kristaus dieviškumas buvo parodytas. „Kristus  įgijo žmogaus formą, pats save pažemindamas, kad taip pasielgdamas, pašventintų ir pašlovintų žmogų. (...). Ši Dievo meilė žmogui yra Dvasios skelbiama Bažnyčioje, Kūne įsikūnijusio Dievo, (...) kuris buvo nukryžiuotas ir prisikėlė iš numirusiųjų pasaulio išgelbėjimui. Kristus mus susiejo su Bažnyčia ir pareiga tęsti taikymo, susitaikymo, pašventinimo ir pasaulio išgelbėjimo darbą. Bažnyčia rodo ir skelbia savo misiją saviesiems nariams, bet taip pat ir tiems, kurie, sąmoningai nepriima taikos Viešpaties žinios ir elgiasi begėdiškai, nežmogiškai, panašiai kaip Erodas su naujagimiu Karaliumi ir nekaltais vaikeliais“, priduria patriarchas Teofilius, primindamas mūsų laikų nekaltųjų, mažų ir didelių, žūtis.

Jonas X, Antiochijos ir visų Rytų ortodoksų patriarchas, taip pat pabrėžia, kad Dievo Sūnaus Įsikūnijimas sugrąžina „pradinį grožį“, prarastą po nuopuolio. Viešpats savo Gimimu dėl žmogaus išgelbėjimo tarsi atvėrė jam „plyšį“ danguje. Tokį pat „plyšį“ atvėrė ir laike, kad galėtų įžengti į mūsų laiką ir jį pašventinti.   

„Jis atvėrė plyšį ir laiko jį atvertą žmonių širdyje ir dvasioje (...). Jėzus atėjo pas mus grotoje, kad savo meilės liepsna apšviestų mūsų sielų tunelius. Jis atėjo nušluostyti mūsų ašaras savo švelniu buvimu (...), pasakyti, jog Dievo taika už viską stipresnė. Ir Jis iki pat šios dienos gyvena mūsų sielos grotose, kad įžiebtų čia truputį šviesos“, rašo Jonas X.

Todėl, anot jo, Kalėdos yra „kreipimasis į visą sielą neužgesinti Dievo buvimo joje, bet sustiprinti jį gerais darbais“, matyti Dieviškąjį Kūdikį tarp mūsų, visose gyvenimo aplinkybėse – dideliame išbandyme ir dideliame džiaugsme, atsiminti J tiek laimėje, tiek liūdesyje.

Meldžiame, priduria kruvino konflikto kamuojamos Sirijos sostinėje Damaske reziduojantis patriarchas, „kad ir karo tamsybės būtų pasiektos grotos šviesos. Ir kad visi suprastų, jog mūsų regionas nėra rinka ginklams ir kad jo žmonių likimas neturi būti mirtis jūrų vandenyse. Meldžiamės šiandien už taiką Sirijoje, stabilumo išlaikymą Libane, Palestinos išsaugojimą, Irako gerovę, visų valstybių ir tautų žmones šiame regione. Meldžiamės už Jeruzalę, (...) kad ji visada išliktų maldos miestu. Meldžiamės už taiką visame pasaulyje ir kad Viešpats palaimintų  naujus metus“.

Melsdamas už visus išvytus, išbandymuose esančius ir pagrobtus, ortodoksų patriarchas iš Sirijos prisiminė prieš keletą metų du islamistų pagrobtus ortodoksų vyskupus Paulių Yazigi ir Joną Ibrahimą iš Alepo miesto, kurių likimas nežinomas iki šiol. (Vatikano radijas)