Popiežiaus žinia Maldos už pašaukimus dienai: klausyti, atpažinti, gyventi

55-oji Pasaulinė maldos už pašaukimus diena su jėga pakartoja gerą žinią: „nesame panirę atsitiktinume“, įvykių sąmyšyje, priešingai, mūsų gyvenimas ir mūsų buvimas pasaulyje yra „dieviško pašaukimo vaisius“, pabrėžiama popiežiaus Pranciškaus žinioje šiai dienai, kuri bus minima 2018 balandžio 22-ąją.

Šventasis Tėvas primena, kad būsimas Vyskupų Sinodas taip pat skirtas jaunuolių, tikėjimo ir pašaukimo klausimams. Kiekvieno pašaukimo skirtingume ir konkretume reikia „klausyti, atpažinti ir gyventi tuo Žodžiu, kuris mus kviečia iš aukšto“, leidžia save realizuoti, paragauti laimės pilnatvės, dalyvauti pasaulio gelbėjimo darbe.

Klausyti. Viešpaties kvietimas, reikia pasakyti, nėra toks akivaizdus, kaip daugybė dalykų, kuriuos galime išgirsti, pamatyti ar paliesti savo kasdienėje patirtyje, rašo popiežius, primindamas pranašo Elijo palyginimą, kad Dievo balsas yra tarsi vos pajaučiamas vėjo dvelksmas.

Dievas ateina tyliu ir diskretišku būdu, nepamindamas mūsų laisvės. Tad gali nutikti, kad Jo balsas lieka užgožtas daugelio rūpesčių, kurie užėmę mūsų protą ir širdį.

Todėl reikia nusiteikti giliam Jo Žodžio ir gyvenimo klausymui, būti dėmesingiems mūsų kasdienybės detalėms, išmokti skaityti įvykius tikėjimo akimis ir būti atviriems Dvasios netikėtumams. Negalėsime atskleisti atskiro ir asmeniško kvietimo, kurį Dievas sumanė mums, jei liksime užsidarę savyje, savo įpročiuose ir apatijoje, jei švaistysime savo gyvenimą siaurame savojo aš rate, prarasdami galimybę svajoti apie didžius dalykus ir tapti pagrindiniais veikėjais toje vienintelėje ir unikalioje istorijoje, kurią Dievas nori mums parašyti.

Ir pats Jėzus buvo pakviestas ir pasiųstas: todėl susikaupdavo tyloje, klausė ir skaitė Žodį sinagogoje, su Šventosios Dvasios šviesa ir galia atskleidė jo prasmės pilnatvę, bylojančią apie jo paties asmenį ir Izraelio tautos istoriją.

Toks nusiteikimas šiandien tampa vis sunkesnis, panirus triukšmingoje visuomenėje, mūsų dienas užliejančios stimulų ir žinių gausos skuboje. Išorinį triukšmą, kuris dažnai dominuoja mūsų miestuose ir kvartaluose, neretai atitinka vidinis išsiblaškymas ir sąmyšis, kurie neleidžia mums stabtelti, pajausti kontempliacijos skonio, ramiai apmąstyti savo gyvenimo įvykius ir veikti, pasitikint meiliu Dievo planu mums, atpažinti vaisingą pašaukimą.   

Atpažinti pašaukimą. Taip, kaip Jėzus Nazareto sinagogoje, pranašo Izaijo tekste atpažino savo misijos turinį, taip ir mes galime atrasti savo pašaukimą per dvasinį atpažinimą: tai procesas, kuris leidžia asmeniui, kalbantis su Viešpačiu ir klausant Jo Dvasios, atlikti pamatinius pasirinkimus.

Atskleidžiame, kad krikščioniškame pašaukime visada yra pranašiškas matmuo. Kaip liudija Raštas, pranašai visada buvo siunčiami tautai didelio materialinio nepritekliaus situacijose ir dvasinėse bei moralinėse krizėse, kad Dievo vardu skelbtų atsivertimo, vilties ir paguodos žodžius. Tarsi vėjas, kuris pakelia dulkes, taip ir pranašas sutrikdo netikrą ramybę sąžinės, kuri pamiršo Viešpaties Žodį, atpažįsta įvykius Dievo pažado šviesoje ir padeda tautai pamatyti aušros ženklus istorijos tamsybėse.

Ir mums šiandien labai reikia atpažinimo ir pranašystės; reikia įveikti ideologijos ir fatalizmo pagundas, atskleisti, santykyje su Dievu, vietas, įrankius ir situacijas, kuriomis Jis mus kviečia. Kiekvienas krikščionis turėtų sugebėti „skaityti viduje“ gyvenimo ir apčiuopti, kur ir kam Viešpats jį kviečia tęsti jo misiją.

Gyventi.  Kai Jėzus paskelbė, kad atėjo Rašto išsipildymo valanda, kad Jis yra Mesijas, apie kurį skelbė Izaijas, vieni užkietėjo, o kiti prisipildė entuziazmo.

Evangelijos džiaugsmas, kuris mus atveria susitikimui su Dievu ir broliais, negali laukti, kol praeis mūsų lėtapėdiškumas ir tingumas; nepalies mūsų, jei liksime prie lango, jei teisinsimės, kad vis laukiame tinkamo laiko; neišsipildys dėl mūsų, jei šiandien pat nepriimsime pasirinkimo rizikos. Pašaukimas yra šiandien! Krikščioniška misija yra dabartyje! Ir kiekvienas iš mūsų, rašo popiežius Pranciškus, yra kviečiamas – pasaulietiškame gyvenime santuokoje, kunigiškame gyvenime ar vienuoliniame pasišventime  - tapti Viešpaties liudytoju, čia ir dabar.

Šventasis Tėvas ragina: nebijokime, nelaukime kol tapsime tobuli, neišsigąskime savo ribų ir nuodėmių, bet su atvira širdimi priimkime Viešpaties balsą.

Tegu švenčiausioji Marija, jauna mergaitė iš pakraščių, kuri išklausė, priėmė ir išgyveno kūnu tapusį Dievo Žodį, mus visada globoja ir lydi mūsų kelyje, paskutinėse savo žinios Pasaulinei maldos už pašaukimus dienai meldžia Pranciškus. (Vatikano radijas)