2017-11-16 15:58:00

Popiežiaus žinia konferencijai apie klimatą


Popiežius Pranciškus pasiuntė žinią valstybių delegacijoms, kurios šiomis dienomis, nuo lapkričio 6 iki 17 dienos, susirinko Vokietijos mieste Bonoje diskutuoti ir derėtis, Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos rėmuose (COP 23), apie tai, kaip reaguoti į klimato kaitą, kuri didele dalimi lemiama žmogaus veiksmų.

Savo žinioje popiežius pirmiausia primena prieš mažiau nei du metus Paryžiuje pasiektą, „po ilgų ir sudėtingų debatų“, susitarimą, kuris iš tiesų istorinis. Paryžiaus susitarimas atspindėjo sutarimą dėl būtinybės kartu kovoti prieš vieną iš labiausiai neraminančių reiškinių, su kuriais žmonija susidūrė: su klimato kaita ir jos pasekmėmis, ypač ten ir tiems, kur jos smogia labiausiai.

Neatsitiktinai COP 23 konferencijai Bonoje vadovauja Fidžio salų respublikos premjeras. Fidžio salyne klimato kaita nebėra teorinė ar hipotetinė sąvoka. 2012 metais Vunidogoloa kaimo gyventojai, vienoje iš Fidžio salų, buvo priversti išsikelti dėl potvynių, kurie siejami su klimato kaita. Pagal Londono ekonomikos mokyklos studijos duomenis, jei tendencijos išliks panašios, tai iki 2050 metų daugiau nei pusantro milijono iš dešimties milijonų žmonių, gyvenančių Ramiojo vandenyno salose, gali būti priversti išsikelti iš dabartinių savo namų. O tai reikalauja techninių ir finansinių išteklių, kurių dažniausiai trūksta.

Pasak dar vieno tyrimo, užsakyto Pasaulio banko, dėl klimato kaitos gali padaugėti ligų, didelių audrų ar uraganų, dirbamų žemių užliejimo sūriu vandeniu. Tokio pobūdžio nuostoliai pagrindinėje Fidžio saloje Viti Levu sudarytų 52 milijonus dolerių per metus, o tai keturi procentai bendro šalies biudžeto.

Paryžiaus susitarimas, pažymima Šventojo Tėvo žinioje, aiškiai rodo, jog reikia paties gamybinio ir ekonominio modelio pasikeitimo, o tai susiję ir su skurdo problema. Tų, kurie prisiims lyderių vaidmenį šiame keitimesi, popiežius paprašė atidumo pažeidžiamiausioms, neturtingiausioms populiacijoms.

Deja, daug pastangų ar bendrų iniciatyvų žlunga dėl pačios problemos neigimo, dėl abejingumo, dėl greito pasidavimo, dėl aklo pasitikėjimo technologiniais sprendimais. Pranciškus palinkėjo išvengti tokių nuostatų. Ekonominiai ir technologiniai sprendimai, žinoma, būtini, tačiau lygiai taip pat esminga ir teisinga atidžiai įsižiūrėti į etinius ir socialinius aspektus, ypač ieškant naujos vystymosi paradigmos trumpuoju ir ilguoju periodu. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.