Baigėsi bendri Reformacijos minėjimo metai

2017 metų spalio 31 dieną baigėsi bendro, liuteronų ir katalikų, Reformacijos minėjimo metai. Galima priminti, kad lygiai prieš metus, 2016 spalio 31 dieną, Pasaulinės liuteronų federacijos vyresnieji, popiežius Pranciškus ir daug kitų ekumeninių delegatų juos iškilmingai inauguravo Švedijoje, Lundo katedroje.

Spalio 31 diena nuolatos atsikartoja Reformacijos kontekste, mat tradiciškai manoma, kad tądien, Visų Šventųjų iškilmės išvakarėse, Martynas Liuteris ant Vitenbergo bažnyčios durų pakabino lapą su 95 tezėmis. Nors nėra tikrumo, jog įvyko būtent taip, tačiau neabejotina, kad tomis dienomis Liuteris savo vyskupui ir kitiems pasiuntė savąsias tezes, kviesdamas viešai diskusijai. Tai buvo piktnaudžiavimų indulgencijomis kritika, kuri per keletą metų išaugo iki daugelio pamatinių Katalikų Bažnyčios tradicijos elementų kritikos ir lėmė tikrą bažnytinį skilimą, padalijusį Europą. Pirmaisiais Reformacijos dešimtmečiais ir amžiais netrūko kruvinų konfliktų, o vėliau tarpusavio niekinimo ir priešiškumo. Bendras Reformacijos 500 metų sukakties minėjimas byloja apie tokios konflikto perspektyvos lūžį.

Kaip rašoma šio spalio 31-ąją paskeltame Pasaulinės liuteronų federacijos ir Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pareiškime, bendrai minint sukaktį „esame dėkingi už teologines ir dvasines dovanas gautas per Reformaciją. Sukaktis buvo bendrai minima ne vien tarp mūsų, bet ir su mūsų ekumeniniais partneriais pasauliniu lygiu. Tuo pat metu paprašėme atleidimo už kaltes ir už būdą, kuriuo krikščionys sužeidė Kristaus Kūną, užgauliojo vienas kitą per penkis šimtus metų nuo Reformacijos pradžios iki šios dienos“.

„Mes, liuteronai ir katalikai, esame giliai dėkingi už ekumeninį kelią, kuriuo kartu žengėme per pastaruosius penkiasdešimt metų. Ši piligrimystė, remiama mūsų bendros maldos, dieviškojo kulto ir ekumeninio dialogo, leido peržengti priešiškus nusistatymus, sustiprinti tarpusavio supratimą ir pasiekti lemiamus teologinius sutarimus. Mūsų bendro kelio tiekos palaiminimų šviesoje keliame širdis šlovindami vieną ir Trejybinį Dievą už gautą malonę“, tęsiama komunikate, primenant, kad ekumeninis katalikų ir liuteronų dialogas siekiant regimos vienybės buvo sustiprintas ketinimų protokolo tarp „Caritas Internationalis“ ir analogiškos karitatyvinės liuteronų organizacijos „World Service“.

Pirmą kartą, pabrėžiama bendrame komunikate, „liuteronai ir katalikai pažvelgė į Reformaciją iš ekumeninės perspektyvos“, o tai leido įgyti naują supratimą apie skilimą lėmusius įvykius. „Pripažįstame, kad jei tiesa, jog praeitis negali būti pakeista, tai tiek pat tiesa, kad jos šiandieninis poveikis mums gali būti perkeistas taip, kad taptų postūmiu bendrystės augimui ir vilties ženklu pasauliui: viltimi įveikti pasidalijimą ir fragmentaciją. Dar kartą aiškiai pasirodė, kad tai, kas mus vienija, ženkliai viršija tai, kas skiria“.

Vienas šiame komunikate paminėtų svarbių dokumentų yra 1999 pasirašyta „Bendra deklaracija apie nuteisinimo doktriną“, išsprendusi esminį nesutarimą tarp katalikų ir liuteronų. Pasidžiaugiama, kad metams bėgant Deklaracijos signatarais tapo ir Pasaulinė metodistų taryba, visai neseniai Reformuotų Bažnyčių pasaulinė bendrija, o šį pirmadienį, spalio 31 dieną, ant Deklaracijos iškilmingose apeigose Vestminsterio abatijoje parašas padėtas ir Pasaulinės anglikonų komunijos vardu. Su Dievo pagalba bus ieškoma bendro supratimo ir kitais esminiais klausimais: Bažnyčios, Eucharistijos, kunigystės. (Vatikano radijas)