Prancūzijos Bažnyčia siunčia misionierius

Prancūzijos Bažnyčia kenčia nuo neteisingo stereotipo. Kai kalbama apie Europos šalis palietusį sekuliarizacijos procesą, dažniausiai kaip pavyzdys, nors ne visada pagrįstai, paminima Prancūzija. Žinoma, Prancūziją sekuliarizacija yra paveikusi, tačiau tai nereiškia, kad tos šalies krikščionių bendruomenė labiausiai nusilpusi. Kad taip nėra liudija, kad ir šis pavyzdys: sekmadienį buvo suteiktas siuntimas septyniems prancūzams misionieriams – Paryžiaus užsienio misijų draugijos nariams.

Septynioliktajame amžiuje įkurta Draugija praeityje yra labai daug prisidėjusi prie krikščionybės skelbimo visuose kontinenetuose. Nors sekuliarizacija paveikė visą visuomenę, o tuo pačiu labai sumažėjo ir pašaukimų skaičius, vis dėlto Užsienio misijų draugija iki šiol nenutraukė veiklos.

Kaip naujų misionierių siuntimo proga Prancūzijos katalikų spaudai aiškino dabartinis Paryžiaus Užsienio misijų draugijos vadovas kun. Gilles Reithinger, misionierių formacijoje visada atsimenama pagrindinė tiesa apie kiekvieną pašaukimą – kad pats Viešpats pašaukia žmogų, siunčią jį į savo misiją. Tai yra svarbiausia. Draugijos vadovas paaiškino, kad paprastai formacija prasideda nuo savanorystės patirties, kuri trunka nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Reikia sudaryti sąlygas pašaukimą jaučiančiam žmogui įsitikinti savo pašaukimo tikrumu. O pats geriausias būdas tai padaryti, pasak Užsienio misijų draugijos vadovo, ir yra misionieriavimo patirtis. Tie keli mėnesiai ar keleri metų padeda galutinai atpažinti pašaukimą. Ne tik pats kandidatas tiria savo pašaukimą – tai daryti jam padeda kartu dirbantys didesnę patirtį turintys misionieriai, taip pat vietinės Bažnyčios misijų šalyje vyskupas. Jei žmogus suvokia, kad jis iš tiesų turi pašaukimą, tuo metu prasideda formacijos laikotarpis seminarijoje, po kurio suteikiami šventimai ir Bažnyčia įgyja naują kunigą misionierių. Užsienio misijų draugijos išugdyti misionieriai išvyksta iš Prancūzijos visam gyvenimui. Ne jie patys pasirenka šalį, į kurią vyks. Būsimą tarnystės vietą parenka draugijos vadovybė. Būsimas misionierius apie tarnystės vietą sužino per diakonato šventimus.

Misionierių siuntimo šventė kasmet vyksta spalio 1-ąją, liturgijoje minint misijų globėją šv. Teresėlę. Šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Šventojo Veido Teresė, dar vadinama Terese iš Lizje (Lisieux) arba tiesiog Šventąja Teresėle, gyveno tik 24 metus, devynioliktojo amžiaus pabaigoje, ir jos gyvenimas buvo labai paprastas ir kuklus, tačiau kai po mirties buvo paskelbti jos raštai, visų pirma „Vienos sielos istorija“, ji tapo viena labiausiai pažįstamų ir mylimų šventųjų. Teresėlė yra paprastų sielų pagalbininkė ir globėja. Į ją kreipiasi visų pirma mažutėliai. Jos pagalbos šaukiasi vargstantys ir kenčiantys žmonės. Savuoju dvasiniu palikimu ji nušvietė visą Bažnyčią, dėl to popiežius Pijus XI 1939 m. ją paskelbė misijų globėja, o popiežius Jonas Paulius II 1997 m. jai suteikė Bažnyčios mokytojos titulą.

Sekmadienį siuntimą gavę septyni Paryžiaus Užsienio misijų draugijos išugdyti misionieriai tarnaus katalikams keturiose pietryčių Azijos šalyse - Birmoje, Kambodžoje, Laose ir Singapūre. (Vatikano radijas)