Karų kurstytojai yra prakeikti nusikaltėliai

„Rūpinimasis žmogaus gerove, pirmiausiai vargdieniais, reiškia ne tik apsaugoti juos nuo pasibaisėtinų nusikaltimų, bet ir iškelti aukščiau visų nacionalinių ir net geopolitinių interesų“. Šiais žodžiais Šventojo Sosto arkivyskupas užsienio reikalams Paul Richard Gallagher patikslino popiežiaus ir Šventojo Sosto nusistatymą tautų taikos klausimais, kvietė prisiminti ką popiežiai mokė ir moko apie taiką. Arkivyskupas kalbėjo JT Generalinėje asamblėjoje ir Fordamo universitete rugsėjo 25 d.

Arkivyskupas patikino, jog popiežius Pranciškus nepaliaujamai skiria pirmumą žmonėms, ypač tiems, kurie kenčia, yra atstumiami, marginalizuojami ir paliekami likimo valiai. Tokį Bažnyčios nusistatymą išsakė Vatikano antrasis susirinkimas, tvirtindamas, kad „mūsų amžiaus vyrų ir moterų džiaugsmai ir viltys, skausmai ir baimės, ypač tų kurie yra vargšai arba kenčiantys, yra Kristaus sekėjų džiaugsmai ir viltys, skausmai ir baimės, nes visa kas tikrai žmoniška negali nesukelti aido jų širdyse“, priminė vyriausias Šventojo Sosto diplomatas.

Arkivyskupas Gallagher, Sekretorius santykiams su valstybėmis, kalbėjo apie Šventojo Sosto tarptautinę veiklą ir pastangas ugdyti taiką pasaulyje. Jis kvietė dabartiniu istoriniu laikotarpiu, kai auga įtampa ir konfliktai pasaulyje, prisiminti tai ką prieš maždaug aštuoniasdešimt metų pasaulio lyderiams pasakė popiežius Pijus XII; „Taika nieko nepražudo. Karas gali viską pražudyti. Žmonės vėl tepradeda suprasti vienas kitą. Tegul vėl kalbasi. Jei geravališkai kalbėsis vieni su kitais, gerbdami vienas kito teises, supras, kad garbingam sprendimui niekuomet nepakenks atviros ir veiksmingos derybos“.

Visi žinome, sakė arkivyskupas, jog valdantieji nekreipė dėmesio į popiežiaus paskutinės valandos prašymą, nes jau buvo apsisprendę už ėjimą į Antrąjį pasaulinį karą, virtusį tragedija, pražudžiusia šešiasdešimt aštuonis milijonus žmonių. Ir tai įvyko praėjus tik dviem dešimtmečiam po Pirmojo pasaulinio karo, pareikalavusio apie dvidešimt milijonų žmonių gyvybių. Šios netektys neįtikino žmonijos atmesti karo ir jėgos panaudojimo kaip politinio įrankio, kalbėjo arkivyskupas Gallagher. Jis priminė, kad taip pat šiandien yra manančių, jog karas yra politikos pratęsimas kitokiais būdais.

Tačiau Šventajam Sostui taika yra aiškus ir absoliutus prioritetas, patikino Šventojo Sosto sekretorius.

Primindamas Bažnyčios socialinę doktriną, Šventojo Sosto atstovas sakė, jog Bažnyčios Magisteriumas smerkia karo žiaurumą ir prašo karą suvokti kitaip. Pasak popiežiaus šv. Jono XXIII, neįsivaizduojama, kad karą atominėje eroje būtų galima palaikyti teisingumo įrankiu. Karas, anot Leono XIII, yra rykštė, netinkamas būdas spręsti tarp tautų iškilusias problemas; pasak šv. Jono Pauliaus II, nebuvo ir niekad nebus tinkamas būdas, nes kaip mokė pal. Paulius VI, sukelia tik naujas ir dar sudėtingesnes problemas. Kilęs karas, pasak Benedikto XV, yra bergždžios skerdynės, o anot Jono Pauliaus II, kelias be išeities, sukompromituojantis žmonijos dabartį ir grasinantis jos ateičiai. Popiežius Pijus XII patikino: Taika nieko nepražudo. Karas gali viską pražudyti. Karas, pasak šv. Jono Pauliaus II, visuomet yra žmonijos pralaimėjimas.

Vatikano sekretorius santykiams su valstybėmis arkivysk. Gallagher priminė, kad popiežius Pranciškus, pratęsdamas savo pirmtakų nusistatymą, dažnai pasmerkė karą netaupydamas žodžių. Anot arkivyskupo, popiežiaus Pranciškaus mokymą apie karą susumuoja jo homilijos žodžiai, pasakyti  2015 metais lapkričio 19 dieną. Komentuodamas argumentą, jog karinės išlaidos yra reikalingos ekonomikos subalansavimui, popiežius Pranciškus pasakė: „Jėzus yra pasakęs: „Palaiminti taikdariai“. Bet yra ir kitas žodis: „Prakeikti!“ Karų kurstytojai yra prakeikti nusikaltėliai“. (Vatikano radijas)