Rugpjūčio 27 d. minėta Padėkos už laisvę diena, eitas Padėkos už laisvę piligriminis
žygis iš Tytuvėnų į Šiluvą, kuriam vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Padėkos už laisvę dienos išvakarėse, rugpjūčio 26-ąją, Šiaulių miesto šviesuoliai
rinkosi ant Sukilėlių kalnelio, kur sutiko Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį, tarptautinės
TFP (Tradicija, Šeima, Nuosavybė) organizacijos narius bei skautų delegaciją iš Gudijos.
Mitinge kalbėta apie laisvę, apie tai, kaip ją svarbu saugoti, apie jai grasinančią
liberalios moralės ideologiją. Šiaulių miesto mero patarėjas Audrys Narbutas žmogaus,
šalies laisvę kildino iš šv. Mergelės Marijos laisvo sutikimo, kurio dėka „ir mes
gavome teisę sekti Jėzumi“. Sausio 13 d. įvykių dalyvis Alfonsas Burzga laisvę siejo
su laime: „esame laimingi, nes neturime milijonų, bet turime džiaugsmą širdy“. Žmogiškųjų
santykių svarbą pabrėžė Šv. Kazimiero ordino komtūras Kazimieras Alminas.
Nuoširdžiai dėkota TFP delegacijos nariams, kiekvienais metais aplankantiems Lietuvą
su Fatimoje pasirodžiusios Švč. Mergelės Marijos statula. Ši organizacija, anot A.
Narbuto, primena mums prigimtines teises, kurios dėl sovietinės ideologijos ištrintos
iš mūsų politikos ir visuomenės. Seimo narys Stasys Tumėnas akcentavo TFP organizacijos
puoselėjamų vertybių: tradicijos, šeimos, nuosavybės ryšį: jei yra šeima, joje iš
kartos į kartą perduodamos vertybės. Vertybių tąsa svarbi buvo tarpukario nepriklausomos
Lietuvos katalikiškoms organizacijoms, su viena jų – ateitininkais, seimo narys susiejo
TFP pasaulietinę katalikišką organizaciją. Ateitininkų puoselėtų tradicijų perdavimas
atsispindi jų vaikų veikloje, pavyzdžiui, žymaus ateitininko A. Damušio duktė G. Damušytė
yra garsi Lietuvos ambasadorė. Nuosavybę S. Tumėnas siūlė suprasti ne pragmatiškai,
o siejo su teise ir pareigomis.
„Dėkui Viešpačiui, Lietuva laisva, - sakė už TFP organizacijos veiklą Lietuvoje atsakingas
advokatas Renato Murta de Vasconsales, - tačiau negalime pamiršti, kad šiandien pasaulis
yra didelėje moralinėje krizėje“. Advokatas paminėjo tik vieną - genderizmo ideologiją.
Jei prieš ją nekovosime, vėl prarasime savo tapatybę. Tačiau moralinio ir ideologinio
blogio fone turime būti drąsūs, nes Marija Fatimoje pažadėjo pagalbą.
Muzikiniais intarpais renginį puošė Šiaulių bičiulių choras, Šiaulių tremtinių choras,
Šiaulių pučiamųjų orkestras.
17.30 vėliavomis bei švč. Mergelės Marijos statula nešina eisena Vilniaus gatve pajudėjo
link Katedros. Čia 18 val. šv. Mišias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Išryškinęs Evangelijos mintį, ganytojas ją susiejo su Laisvės dienos minėjimu bei
besisvečiuojančios TFP organizacijos puoselėjamomis vertybėmis, taip pat šios organizacijos
skelbiama Fatimos žinia. Fatimoje M. Marija priminė maldos, atgailos ir aukos būtinybę.
Svarbu, kad kiekvieną vakarą šeimose skambėtų rožinio malda, kad šeimose būtų kuriama
Namų bažnyčia. Vyskupas kvietė vienytis su TFP organizacija maldoje dėl šeimos vertybių,
kurios šiandien neginamos. „Kokios bus šeimos, tokia bus ateities Lietuva“, - sakė
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Po šv. Mišių dar susirinkta šventoriuje.
Pirmasis mitingas Padėkos už laisvę dieną – rugpjūčio 27-tą, prasidėjo ankstų rytą
Kelmėje. Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį Kelmės dekanas kun. Mindaugas Grigalius,
parapijiečiai, tarptautinės TFP (Tradicija, Šeima, Nuosavybė) ir Baltarusijos skautų
delegacijų nariai sutiko prie Kelmės bažnyčios. Po Trumpo pasisveikinimo bei svečių
giesmės organizuota iškilminga eisena į Kelmės Atgimimo aikštę. Pasisakymus apie laisvę,
vertybes, gėrį, solidarumą vainikavo tautinės vėliavos iškėlimas. Antrasis mitingas
surengtas Tytuvėnų vienuolyno kieme. Po jo, lydimi dūdmaišio garsų, Padėkos eisenos
už laisvę dalyviai pėsčiomis išėjo į Šiluvą, primindami bei tęsdami seną lietuvišką
tradiciją. Eisenai vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, stipriu balsu vesdamas
giesmę bei rožinio maldą, spėjantis palaiminti iš sodybų palydėti eisenos išėjusius
žmones, padėkoti už prie kelio padėtus obuolius. Lygiai taip pat džiugiai Šiaulių
ganytojas dėkojo už „Malonių lietų“, lydėjusį piligrimus iki pat Šiluvos. Pirmą kartą
per daugiametę Padėkos už laisvę piligrimystės istoriją Šiluvos sankryžoje susitiko
abi eisenos: ėjusios nuo Tytuvėnų ir nuo Dubysos. Prie Šiluvos Bazilikos piligrimus
sutiko Šiluvos klebonas, vicedekanas kun. Erastas Murauskas. 12 val. prasidėjo Šv.
Mišios pilnutėlėje Šiluvos bazilikoje. Inesė Ratnikaitė
All the contents on this site are copyrighted ©. |