Savaitė Lietuvoje (rugpjūčio 26)

Kastantas Lukėnas

Reportažuose apie Varniuose švęstą Žemaičių vyskupystės įkūrimo 600 metų jubiliejų džiaugtasi taip pat iškilmėms palankiu oru. Šeštadienio pavakare Šv. Mišios aukotos buvusioje Varnių Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedroje, kuri šiuo metu yra parapijos bažnyčia. Pamoksle Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ kalbėjo apie krikščioniškosios bendruomenės sąrangą, parapijų ir vyskupijų struktūrą, ją papildančius ir gaivinančius  evangelinius sąjūdžius. Ganytojas pažymėjo, kad šiandienos visuomenė nebesudaro „visuotinės krikščioniškos atmosferos“, todėl reikia kurti aplinką kur būtų galima patirti Bažnyčios gyvavimo erdvę, keliauti drauge ir palaikyti vieniems kitus. Vis dėlto jis išreiškė įsitikinimą, kad parapija ir toliau išliks esmine krikščionių bendruomenės gyvavimo ląstele; tiesa, kažin ar pavyks išlaikyti dabartinę, nuo seno susiformavusią parapijų sistemą. Vyskupas ordinaras džiaugėsi, kad pasaulyje gyvuoja „nuostabiausia įvairovė krikščioniškojo gyvenimo formų, kuriomis regimu pavidalu jau dabar tarp mūsų reiškiasi rytdienos Bažnyčia“. Po to jis apžvelgė žemaičių krikštu prasidėjusį Žemaičių vyskupijos parapijų tinklo formavimąsi.

Senojoje Varnių katedroje visą naktį vyko Švč. Sakramento adoracija: Jubiliejaus iškilmės pažymėtos taip pat V Telšių vyskupijos Eucharistiniu kongresu.

Sekmadienį pagrindinėms iškilmių Mišioms vadovavo apaštalinis nuncijus arkivyskupas Pedro Lopez Quintana. Pamoksle jis atkartojo šv. Jono Pauliaus II Europai skirto paraginimo mintį: Lietuva, Žemaitija, „atrask save, būk savimi!“ – „Atrask savo krikščionišką prigimtį. Atgaivink savo šaknis. Grįžk ir gyvenk autentiškomis krikščioniškomis vertybėmis, kurios suteikė garbės tavo istorijai“. Apaštalinis nuncijus kalbėjo apie istorijos pateikiamus Šventosios Dvasios veikimo liudijimus, vyrus ir moteris, kurie gali būti vadinami tikrais Kristaus mokiniais: tarp jų minėjo vyskupus Merkelį Giedraitį, Motiejų Valančių, Vincentą Borisevičių. Šlovindamas Viešpatį už tai, kad jis apšvietė Žemaitiją savo Evangelijos šviesa nuncijus drauge nenutylėjo ir krizės apraiškų. Pasak Šventojo Tėvo atstovo, ideologinis sekuliarizmas kyla iš Dievo neigimo, religinės laisvės varžymo ir neproporcingo ekonominės sėkmės sureikšminimo; jis taip pat kritikavo materializmo bei hedonizmo nuostatas, įtakojančias šeimų vaisingumo ir jaunimo moralės sritis; pavojingos taip pat atmetimo kultūros apraiškos, kai atstumiami silpniausieji, nesprendžiamos esminės problemos, nesugebama sveikai naudotis masinės komunikacijos priemonėmis. „Šiandien mes esame realaus pavojaus akivaizdoje, kad Kristaus vardas bus ištrintas iš naujųjų kartų širdžių dėl mūsų nerūpestingumo ir entuziazmo stygiaus gyventi mūsų tikėjimu“, – įspėjo apaštalinis nuncijus.

Šios iškilmės buvo paskutinis etapas penktus metus besitęsiančioje Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupijos įsteigimo 600 metų jubiliejaus programoje. Užbaigdamas iškilmes vyskupas koadjutorius Kęstutis Kėvalas kvietė padėkoti už Jubiliejaus malones piligrimyste į Romą prie apaštalų Petro ir Pauliaus kapų.

Lietuva mini Atgimimo priešaušryje, prieš 30 metų įvykusį viešą protesto mitingą Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo, kuriuo reikalauta paviešinti Molotovo - Ribbentropo paktą, atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Publikacijose apie šį Lietuvos laisvės lygos organizuotą mitingą cituojami ir šiandien Bažnyčioje veikliai tarnaujantys žmonės: ses. Nijolė Sadūnaitė, kunigai Julius Sasnauskas, Robertas Grigas. Primenama, kad anuomet kun. Stanislovas Valiukėnas pasisiūlė pakviesti Šv. Mikalojaus bažnyčioje susirinkusius žmones eiti į mitingą, bet patį kunigą prie altoriaus ištiko infarktas. Laikraštyje „XXI amžius“ aprašoma mitingo organizavimo eiga, taip pat po jo sekusios sovietų propagandistų reakcijos, šmeižikiškos publikacijos komunistinėje spaudoje. Kitame straipsnyje autentiškais atsiminimais dalijasi viena iš anuometinio mitingo dalyvių Jovita Niūniavaitė Lesienė.

Pastaruoju metu viešumoje daug diskutuota dėl Vilniuje vykdomo daugiabučių gyvenamųjų namų statybos projekto „Misionierių sodai“ teisėtumo. Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba paskelbė pareiškimą apie planus gaivinti pastatus, esančius gretimoje teritorijoje ant Išganytojo kalvos: Viešpaties Dangun Žengimo (Misionierių) bažnyčią bei vienuolyną. Bažnyčia taps koncertų ir konferencijų centru, o vienuolyno pastatai bus pritaikyti viešbučio veiklai. Pranešime pabrėžiama, kad restitucijos būdu Bažnyčios grąžinti pastatai buvo apverktinos būklės. Vilniaus savivaldybėje pristatomi šio paveldo gaivinimo projektiniai pasiūlymai.

„Bernardinai.lt“ rašoma apie dar vieną gyjančią sovietmečio žaizdą: sekmadienį šventinamas atgautas pranciškonų konventualų vienuolynas Vilniuje. 1941 m. sovietų valdžios nusavintų pastatų grąžinimo procesas buvo ilgas ir skausmingas, tęsėsi 26 metus. Šis vienuolynas ir Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia mena XIV amžių, tai buvo vienas pirmųjų krikščionybės plitimo židinių mūsų krašte. Lietuvoje pranciškonai konventualai darbuojasi Vilniuje, Klaipėdoje ir Medininkuose. Klaipėdoje pranciškonų konventualų aptarnaujama Šv. Brunono Kverfurtiečio parapija buvo įsteigta 2007-aisiais, minint Lietuvos vardo 1000–metį. Rugsėjo pabaigoje bus pašventintas naujai pastatytas vienuolynas prie Šv. Brunono Kverfurtiečio parapijos.