Kard. Parolin: Rusija ir jos vadovai atsakingi už taiką

„Manau, kad bendras kelionės balansas pozityvus. Dėkoju Viešpačiui, kad mane lydėjo šiomis dienomis“, - sakė Vatikano Valstybės sekretorius kard. Pietro Parolin, kitą dieną po kelionės į Rusiją davęs interviu Šventojo Sosto Komunikacijos sekretoriatui (į kurio sudėtį įeina ir Vatikano radijas).

Kardinolas sakė, kad visi susitikimai, tiek valstybiniame lygmenyje – su prezidentu Putinu ir su užsienio reikalų ministru Lavrovu, tiek ir su Rusijos ortodoksų Bažnyčios vadovais – patriarchu Kirilu ir metropolitu Hilarionu, pasižymėjo nuoširdumu, dėmesingumu, pagarba. Tai buvo svarbūs ir konstruktyvūs susitikimai.

Kaip svarbią vizito dalį, kardinolas Parolinas paminėjo ir susitikimą su katalikų bendruomene. Nunciatūroje vykusio susitikimo su vyskupais metu jis iš arti susipažino su Rusijos katalikų bendruomenės tikrove, su jos gyvenimu, su džiaugsmais ir viltimis, bet taip pat su iššūkiais ir sunkumais, su kuriais ji susiduria. Apie pastaruosius, tai yra apie Rusijos katalikų sunkumus, buvo kalbama ir susitikimuose su Rusijos valdžios atstovais. Kardinolas paminėjo vieną konkretų dalyką, apie kurį, be kita ko, buvo kalbama su Rusijos vadovais – komunistų laikais konfiskuotos ir vis dar nesugražintos katalikų nuosavybės klausimą. Tai labai svarbus klausimas, nes katalikų bendruomenei labai reikia tinkamų maldos namų.

Vatikano radijui ir kitoms Šventojo Sosto informacijos priemonėms duotame interviu kardinolas Pietro Parolin sakė, kad vos parvykęs iš Maskvos, jis tuoj pat informavo popiežių Pranciškų apie kelionės rezultatus, perdavė jam Rusijos valstybės ir Bažnyčios vadovų sveikinimus. Popiežius džiaugiasi gerais kelionės rezultatais, apie kuriuos buvo informuotas, nes jam labai svarbios visos įmanomos dialogo galimybės.

Klausiamas apie susitikimo su patriarchu Kirilu metu paliestas temas, kardinolas atsakė, kad visų pirma buvo išreikštas pasitenkinimas nauja gera katalikų ir rusų ortodoksų Bažnyčių dvišalių santykių atmosfera, prie kurios susiformavimo prisidėjo Havanoje įvykęs popiežiaus ir patriarcho susitikimas. Kardinolas paminėjo ir kitą reikšmingą pastarojo meto su dvišalio bendradarbiavimo faktą – iš Bario (pietų Italijoje) į Rusiją buvo nuvežtos šv. Mikalojaus relikvijos. Jas lankė labai gausūs piligrimai ir patys ortodoksų vyskupai stebėjosi tokiu liaudies pamaldumo proveržiu.

Su patriarchu Kirilu buvo taip pat kalbama ir apie bendradarbiavimo plėtojimą, apie tai kas numatoma kartu daryti ateityje ir tai ką reikėtų daryti. „Nenorėtume, kad greitai išsisemtų galimybės, kurios atsivėrė šiame naujame mūsų santykių etape“, sakė kardinolas, paminėdamas kai kurias konkrečias dvišalio bendradarbiavimo sritis – kultūrinį ir akademinį bendradarbiavimą, bendrą veikimą humanitarinėje sferoje. „Buvo paliestos – pagarbiai ir tuo pat metu atvirai – taip pat kai kurios truputį jautresnės mūsų Bažnyčių santykių temos, tačiau buvo siekiama – bent aš taip manau – pažvelgti į jas pozityviai, ieškoti bendrų kelių ir bandyti tas problemas spręsti. Tačiau ir tuos bendrus kelius, tuos konkrečius pasiūlymus, kurie buvo iškelti, reikės ištirti ir išplėtoti, prieš tai gerai į juos įsigilinus ir viską atidžiai pasvėrus“.

Viena tokių jautrių temų yra Ukrainos klausimas. Pats kardinolas valstybės sekretorius prieš metus yra lankęsi Ukrainoje. Ar dabartinis jo vizitas Maskvoje atneš kokių naujienų?

„Gerai žinoma, kad Ukrainos klausimas labai rūpi Šventajam Sostui. Popiežius daug kartų yra pasisakęs šia tema. Tad savaime suprantama, kad ši tema negalėjo būti nepaliesta“, - atsakė kardinolas ir paminėjo Šventojo Sosto ir popiežius ne kartą išsakytą raginimą siekti konflikto Ukrainoje sprendimo visų pirma vykdant abiejų šalių jau pasirašytus susitarimus. Taip pat visada pabrėžiami humanitariniai Ukrainos krizės aspektai. Šiame kontekste, viena tokių „humanitarinių“ temų yra pasikeitimas karo belaisviais. Tai galėtų suteikti labai svarbų impulsą visam procesui, taip pat ir politiniam, išjudinti jį iš mirties taško ir galbūt paskatintų kalbėtis apie ugnies nutraukimą, apie paliaubas, apie saugumą visoje teritorijoje, o ilgainiui gal sukurtų politines sąlygas artėti prie visos krizės sprendimo. Tikimės, kad humanitarinių aspektų iškėlimas padės eiti teisinga kryptimi, nes juk kai kalbama apie konflikto humanitarinius padarinius – kalbama apie žmones, apie jų kančias. Manau, kad visi turėtų tai garai įsisąmoninti ir dar labiau stengtis siekdami sprendimo“.

Spaudos pranešimuose apie Vatikano Valstybės sekretoriaus vizitą Rusijoje, daugiausia dėmesio skirta Sočyje vykusiam jo susitikimui su prezidentu Putinu. Kardinolas vėl pakartojo, kad susitikimas buvo nuoširdus, kad atvirai buvo paliestos didžiausią susirūpinimą keliančios problemos – padėtis Artimuosiuose Rytuose ir ypač Sirijoje, krikščionių likimas tame regione, persekiojimai. Paliesta Ukrainos problema, taip pat padėtis Venesueloje. Prezidentas taip pat supažindintas su sunkumais, su kuriais susiduria Rusijos katalikai. „Stengiausi visų pirma štai ką pasakyti, - kalbėjo kardinolas, - štai kokią žinią perduoti: Rusija, dėl savo geografinės padėties, savo istorijos, savo kultūros, savo praeities ir dabarties, privalo atlikti labai svarbų vaidmenį tarptautinės bendruomenės, pasaulio gyvenime. Jai tenka labai svarbus vaidmuo. O tai reiškia, kad jai tenka ir labai didelė atsakomybė už taiką. Šaliai ir jos lyderiams tenka didžiulė atsakomybė už taikos kūrimą ir jie privalo taiką kelti aukščiau visų kitų interesų“.

Interviu pabaigoje kardinolas Pietro Parolin paminėjo ir jam nepaprastą įspūdį palikusius susitikimus su Rusijos katalikais. Į Mišias Maskvos katedroje susirinko labai daug žmonių, nors tai buvo šiokiadienis, eilinė darbo diena. Tie žmonės atėjo paliudyti ištikimybės popiežiui ir katalikų Bažnyčiai. Ir tai buvo labai gražios, jaudinančios akimirkos. Lygiai kaip ir apsilankymas pas Kalkutos Motinos Teresės seseris, susitikimas su jomis ir su jų globojamais žmonėmis. Taip pat ir ta proga buvo paliudyta nepaprasta meilė popiežiui. (Vatikano radijas)