Popiežius pasveikino Italijos valdiečius ir metodistus

Popiežius Pranciškus pasveikino Šiaurės Italijos Pjemonto regiono Torre Pellice miestelyje, prie sienos su Prancūzija, sekmadienį, rugpjūčio 20 d. prasidėjusio Italijos valdiečių ir metodistų Bažnyčios Sinodo dalyvius.  Iki rugpjūčio 25-osios vyksiančiame kasmetiniame Sinode dalyvauja 180 asmenų – po lygiai pastorių ir pasauliečių, atstovaujančių visai šiai nedidelei, bet gilias istorines šaknis turinčiai Italijos protestantų Bažnyčiai. Šiemetinio Sinodo temos: Reformacijos 500 metų sukaktis ir ekumeninis dialogas; migracija, priėmimas, integracija; pagalba šeimai; kontaktai su kitų šalių valdiečiais.

„Aš, asmeniškai, ir visa Katalikų Bažnyčia esame jums artimi. Broliškai jus sveikinu ir už jus meldžiuosi“, - rašo popiežius Pranciškus trumpame laiške, adresuotame šiemetinio valdiečių ir metodistų Sinodo dalyviams. Popiežiaus laiške taip pat sakoma, kad jis gerai atsimena susitikimus su valdiečių ir metodistų atstovais Turine ir Romoje, taip pat kontaktus su jais anksčiau, kai jis dar buvo Buenos Airių vyskupas. Popiežius linki, kad šiemet minint Liuterio reformos 500 metų sukaktį, visi gręžtųsi į Kristų. Į mus nukreiptas jo šviesus veidas yra mūsų ramybės šaltinis, nes jo dėka mes jaučiame Tėvo meilę mums, sugebame nauju žvilgsniu žiūrėti į kitus žmones, į pasaulį ir istoriją. Jėzaus žvilgsnis tenušviečia ir mūsų santykius, kad jie būtų ne tik formalūs ir korektiški, bet broliški ir gyvastingi. Gerasis ganytojas nori, kad mes keliautume drauge, jo žvilgsnis aprėpia mus visus, jis trokšta, kad visi jo mokiniai būtų vieningi, - rašo popiežius Pranciškus.

Valdiečių (arba valdensų) Bažnyčia save kildina iš dvyliktajame amžiuje tarp Alpių slėnių gyventojų dabartinėje šiaurės vakarų Italijoje ir pietryčių Prancūzijoje kilusio religinio judėjimo, kuriam vardą davė jo vadovas Petras Valdas, reikalavęs reformų katalikų Bažnyčioje, nepripažinęs popiežiaus autoriteto.

Po maždaug keturių šimtų metų, šešioliktajame amžiuje Europoje prasidėjus platesniam Reformacijos judėjimui, valdiečių bendruomenės perėmė kalvinizmo mokymą. 1848 m. Sabaudijos ir Pjemonto kunigaikštis Karolis Albertas pripažino valdiečius oficialiai jo valstybėje veikiančia religine bendruomene. Prasidėjus Italijos susivienijimui, valdiečių bendruomenės pradėjo steigtis ir kitose naujos valstybės teritorijose, taip pat ir 1870 m. Italijos karalystės sostine tapusioje Romoje. Devynioliktojo amžiaus pabaigoje ir dvidešimtojo pradžioje kilus italų emigracijos bangai, valdiečių bendruomenės pradėjo kurtis ir Šiaurės bei Pietų Amerikoje. Italijoje 1979 m. valdiečiai sudarė sąjungą su metodistais ir nuo to laiko jie sudaro vieną bendrą konfesinę organizaciją. (Vatikano radijas)