Savaitės apžvalga (rugpjūčio 19 d.)

Kastantas Lukėnas: 

Savaitės užsklanda – Žemaičių vyskupystės 600 metų jubiliejus vainikuotas Telšių vyskupijos V Eucharistiniu kongresu Varniuose.

Šiomis dienomis daugelyje šventovių tikinčiuosius lydėjo Žolinių atlaidų nuotaika ir ganytojų mintys Švč. M. Marijos ėmimo į dangų iškilmės proga. Krekenavos šventovėje Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas sakė: Švęsti Žolinę – reiškia keliauti su Marija. <…> Švęsti Žolinę – reiškia švęsti visų mūsų Motinos ir jos Sūnaus meilę mums. Marijos likimas – įžanga ir ženklas to, kam yra skirtas žmogus. Žolinės šventę palyginęs su Marijos keliu ganytojas sakė: tai kelias, kuris keičia pasaulį ir turėtų mus visus vesti į dangų. Šiuo keliu, skatinami Jėzaus ir lydimi jo Motinos Marijos, visi esame kviečiami žengti kasdieną.

Pivašiūnų šventovėje sakytoje homilijoje arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pavadino Žolinę Švč. M. Marijos pergalės švente, grindžiama velykine Jėzaus Prisikėlimo pergale. Jėzaus Motinos Marijos gyvenimo kelias, pasibaigęs jos išaukštinimu danguje, yra ir mums skirtas kelias. Jis kalbėjo ir apie kitą liturginiuose skaitiniuose minimą ženklą, ugniaspalvį slibiną, siejamą su „melagiu ir melo tėvu“ bei „suvelnėjusių žmonių sukurtomis nežmoniškomis struktūromis“. Arkivyskupas minėjo sovietų įkurtą konclagerį Solovkų salose, kur kalėjo mūsų palaimintasis Teofilius Matulionis, nešęs kalinimo kryžių su Jėzumi ir Motina Marija. „Kaip būtų gera, jei Marijos išaukštinimo šventės pamoką – kryžius veda į žvaigždes – išmoktų kuo daugiau Lietuvos žmonių, ypač mūsų jaunimas“, – linkėjo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

Kauniečiai pamėgo tradiciją švęsti Žolinę Pažaislyje. Arkivyskupas Lionginas Virbalas ta proga homilijoje sakė: „Ši šventė kalba apie Kristaus prisikėlimu iš numirusių mums paruoštą „naują dangų ir naują žemę“, galutinę pergalę prieš blogį, kurios visi laukiame“. Marija pirmoji žengia keliu, kuriuo eina visi, savo gyvenimą per krikštą susieję su Jėzumi. Marija pirmoji ant rankų paėmė Kūdikį Jėzų, dabar pirmoji savo Sūnaus apglėbta ir atvesta į dangaus Tėvo prieglobstį, – sakė ganytojas.

Pal. Teofiliaus Matulionio svetainėje skiltis „Kelionė su su Teofilium“ rugpjūčio mėnesį pavadinta neįprastai: „Sankt Peterburgo oras“. Piligrimai iš Peterburgo į beatifikacijos šventę Vilniuje atvežė originalią dovaną – skardinėje užkonservuotą S. Peterburgo orą. Pasak teksto autoriaus mons. Algirdo Jurevičiaus, ši simbolinė dovana panaši į Evangelijos našlės skatiką, menkos vertės, bet labai reikšmingą auką. Atšiaurus ir drėgnas Peterburgo klimatas buvo iššūkis daugeliui patiriančių studentiško gyvenimo nepriteklius, taip pat seminarijoje siekiančiam kunigystės Teofiliui Matulioniui. Vėliau Kristaus meilės vedamas jis vėl atvyko tarnauti, melstis ir aukotis dėl Peterbugo tikinčiųjų: tai primena simbolinė Peterburgo katalikų dovanota skardinė.

Maldyno „Magnificat“ rugpjūčio numeryje viršelio paveikslu ir straipsniu supažindinama su vienu iš Lietuvos globėjų, šventuoju Hiacintu, liaudyje vadinamu Jackumi. Ketvirtadienį švęstas šio iš Lenkijos kilusio domininkono liturginis minėjimas. Straipsnyje primenama, kad Lietuvos domininkonų ir didikų prašymu popiežius Inocentas XI 1686 m. paskelbė šv. Hiacintą Lietuvos globėju.

Šventosios Šeimos kongregacijos sesuo Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF dalijasi įžvalgomis ir paraginimais, kilusiais bendraujant su jaunuoliais, kurie, kaip žinia, dažnai formuluoja mintis be diplomatinių vingrybių. „Bernardinai.lt“ skelbiamame tekste „Apie asmenines žinutes ir vėliavas“ ji svarsto, kokią svarbiausią asmeninę žinutę pranešame apie save kitiems pačiu savo buvimu. „Gal mano gyvenimu virš visko iškeltas Dievas pranoktų kitas šiandien populiarias vėliavas – desperatišką troškimą turėti, valdyti, būti centru?“–  klausia ir ragina sesuo Juozapa.

Po trumpo vasaros atokvėpio pasirodė nauji laikraščių „XXI amžius“ ir „Katalikas“ numeriai. Skiltyse „Abipus Nemuno“, „Ora et labora“, „Katalikų bendruomenėse“ gausu straipsnių apie vasaros renginius, piligrimines keliones bei šventes. Tarp jų pasakojimas apie Zarasų rajone prie Ilgio ežero esančią koplyčią, kur žmonės važiuoja pagerbti šioje vietoje paliudyto Marijos apsireiškimo, tiesa, oficialiai Bažnyčios nepatvirtinto. Redaktorius Edvardas Šiugžda, apžvelgdamas svarbiausius pastarųjų savaičių įvykius, nepamiršta paminėti tylių, bet reikšmingų asmenybių netekčių, apie kurias neinformuoja plačioji žiniasklaida.

Vasarą naujienų srautas paprastai nusenka, tačiau ir šiuo laiku būna žiniasklaidos audrų bei netikėtų vasarinių škvalų. Vienas iš tokių reiškinių– LRT Radijo žurnalistės Godos Raibytės ir apžvalgininko Rimvydo Valatkos užgaulūs komentarai apie kun. Roberto Gedvydo Skrinsko sudarytą knygą „Būkime blaivūs“. Audros debesys ne vakarykščiai ir netgi ne pernykščiai, nes knyga išleista prieš penkerius metus. Skandalo intriga sudramatinta Kremliaus propagandos šešėliu: knygoje cituojami autoritetingi Rusijos mokslininkai, blaivystės propaguotojai, negana to, knygos įžangą parašė dabartinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, jau seniai skelbiantis blaivybės ir sveikos gyvensenos naudą, o ši žinia, kaip žinia, ne visiems naudinga. Liūdna, kad visuomeniniais kanalais transliuojama produkcija, tiesiogiai propaguojanti nepagarbą ir patyčias.

„Lietuvos žinių“ komentarų skiltyje rašyta apie Žolines Lenkijos lietuvių sostinėje Punske, tačiau šįkart pagrindinis rašinio veikėjas buvo ten apsilankęs Lietuvos premjeras.

Ariogalos Šv. Arkangelo Mykolo parapijos svetainėje skelbiamas reportažas apie gražiausią tremtinių ir laisvės kovotojų metų šventę – sąskrydį „Su Lietuva širdy“ Dubysos slėnyje. (Vatikano radijas)