Azijos Jaunimo dienų dalyviai – „mažosios kaimenės“ iš Laoso ir Kambodžos

Šiomis dienomis Džogjakartoje, Indonezijoje, vyksta Azijos katalikų jaunimo dienos. Jose dalyvauja jaunimas iš viso didelio kontinento. Azijos jaunimo dienos tai svarbiausias ir didžiausias Azijos katalikiško jaunimo tarptautinis susitikimas, surengtas jau septintą kartą. Šiemet jame pirmą kartą dalyvauja ir mažos jaunimo grupelės iš Kambodžos ir Laoso, kur katalikai sudaro labai neskaitlingas mažumas. Iš Kambodžos atvyko dvidešimties jaunuolių grupė, lydima keturių kunigų. Iš Laoso taip pat panašus skaičius.

Laosas ir Kambodža dėl savo nuostabios gamtos, dėl senovinių miestų ir seno budistinio paveldo tampa vis populiaresnėmis turizmo kryptimis. Tačiau atidesnis lankytojas taip pat pastebės nesenos praeities ženklus: abi šios šalys keletą dešimtmečių buvo valdomos komunistinių režimų, kurie persekiojo savo piliečius, o jų religiniai įsitikinimai buvo dar didesnė paskata taip daryti. Ypač žiaurūs ir skaudūs istorijos puslapiai buvo perversti Kambodžoje, kurioje režimas vykdė tikrą genocidą.

Režimų aukomis tapo visų religijų išpažinėjai: budizmo, kuris yra istorinė regiono religija, išpažinėjai, nužudant dešimtis tūkstančių budistų vienuolių, tiek musulmonų, krikščionių ir kitos mažumos.

Situacija iš esmės pasikeitė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kuris pasižymėjo visuotiniu komunistinių režimų – nebūtinai draugiškų vienas kitam – pabaiga. Tai sudarė prielaidas ir religijos atgimimui, pirmiausia istorinio budizmo. Tačiau taip pat atsigavo ir kadaise krikščionių misionierių pasėti daigai, o jų prižiūrėti atvyko nauji misionieriai.

Laose šiuo metu katalikų skaičius siekia per 45 000, tai mažiau nei vienas procentas iš 7 milijonų gyventojų. Atsižvelgiant į tai, bažnytinė struktūra taip pat nedidelė: ją sudaro keturi apaštaliniai vikariatai, kuriuose tarnauja kelios dešimtys kunigų ir vienuolių. Vis dėlto prieš keletą savaičių, birželio 28-ąją, popiežius Pranciškus vyskupą laosietį Louis-Marie Ling Mangkhanekhoun paskyrė kardinolu, taip suteikdamas šio krašto Bažnyčiai, jos patirčiai ir žvilgsniui, didesnį svorį visos Bažnyčios gyvenime. Kitas svarbus įvykis Laoso katalikams buvo 17 kankinių – kunigų, vienuolių ir pasauliečio, komunistinio režimo aukų – beatifikacija 2016 gruodžio 11-ąją.

Kambodžoje katalikų bendruomenė dar mažesnė, jos skaičius nesiekia nei 30 000. Ji ypatingai nukentėjo per genocidinius valymus 1975 – 1979 metų laikotarpiu. Nei vienas kunigas ar vyskupas nebuvo paliktas gyvas, nei vieni kulto namai nebuvo palikti atviri. Visada sunku suskaičiuoti tokių skerdynių ar nežmogiškų sąlygų aukas, tačiau jų skaičius vertinamas nuo pusantro iki daugiai nei trijų milijonų, spėjant, kad šalis tokiu būdu galėjo netekti net ketvirtadalio savo gyventojų. Žinant, kad po valymų nebeliko mažiausiai pusės katalikų, nors ir iki tol jų nebuvo itin daug, aiškiai matomas režimo „specialus“ dėmesys jiems.

Ir vis dėlto katalikų bendruomenė neišnyko. 1990 metais, pūstelėjus laisvės vėjui, po daugelio metų pertraukos Kambodžos sostinėje Pnompenyje pirmą sykį viešai maldai susibūrė katalikų grupė. Atvėrus sienas, į šalį sugrįžo misionieriai, kurie padėjo krašto katalikams sugrįžti į normalaus gyvenimo vėžias, taip pat pradėjo vystymosi, švietimo ir sveikatos apsaugos iniciatyvas. Praėjus dar keliolikai metų, kunigystės šventimus gavo keletas jau Kambodžoje gimusių jaunų vyrų.

Tiek Kambodžos, tiek Laoso katalikams, kaip ir kitų Bažnyčių ar bendruomenių krikščionims, tenka išgyventi savo tikėjimą nors ir sudužusio, bet dar neišnykusio komunistinio paveldo ir budistų daugumos kontekste. (Vatikano radijas)