Tikrasis džiaugsmas iš Dievo. Nepasiduokime tuštybės apgaulei

Kai prispaudžia nepakeliami sunkumai, gilus liūdesys ar įžeidimai, reikia rinktis maldą, kantrybę, turime pasitikėti Dievu, nepasiduodant tuštybės apgaulei, sakė penktadienį Mišių dalyviams šv. Mortos namų koplyčioje popiežius Pranciškus.

Popiežius dalijosi mintimis apie Mišių liturgijos pirmąjį skaitinį iš Tobito knygos. Neleiskime, kad apgautų tuštybės „nugrimuotas grožis“, o atverkime širdis Dievo džiaugsmui, dėkodami Viešpačiui už išgelbėjimą, kurį suteikė mums. Žodžio liturgijos skaitinys pasakoja apie situaciją uošvio ir marčios gyvenime: Tobijo tėvą Tobitą, kuris tapo aklu, ir pastarojo marti Sara, praeityje apkaltinta už kelių vyrų mirtis. Jie patyrė ir šilto ir šalto, kaip kad būna gyvenime. Tobijas patyrė savo žmonos persekiojimą, patyčias ir įžeidimus, tačiau ji nebuvo bloga moteris: ji prižiūrėjo namus, nes uošvis buvo aklas. Taip pat Sara daug kentėjo nuo įžeidinėjimų. Jiems abiems tas metas buvo juodas, abu mąstė „geriau numirti“.

Visi mes patiriame sunkius momentus, ne visad tokius stiprius, kaip šie, tačiau žinome ką jaučiam tamsos ir didelio skausmo valandą, mes tai žinome. Tačiau Sara svarsto: „O jei pasikarsiu, tėvai dėl to kentės?“ Ir ji sustoja. Ima melstis. Tobijas sako: „Tai mano gyvenimas; ženkime pirmyn!“ ir jis meldžiasi ir meldžiasi. Štai toks nusistatymas gelbsti sunkiais momentais, gelbsti malda. Kaip ir kantrybė: nes abudu yra kantrūs savo skausmo akivaizdoje. Jie viliasi, kad Dievas išgirs ir leis, kad tamsos akimirksnis praeitų. Užėjus liūdesiui, mažam ar dideliam, tamsos valandai, reikia maldos, kantrybės ir vilties. Šito neužmirškite, kvietė popiežius.

Gyvenime pasitaiko ir gražių valandų, tačiau tai nėra „graži pabaiga“, kaip romane. Po išbandymo Viešpats priartėja ir juos išgelbėja. Yra tikrai gražių momentų, nuoširdžių, kaip kad skaitinio pasakojime, o ne „nugrimuotas grožis“, kai viskas dirbtina, kaip fejerverkai: tai – ne sielos grožis. O ką abu daro gražiais momentais? Dėkoja Dievui, atverdami širdis padėkos maldoje.

Popiežius Pranciškus homilijoje kvietė pasvarstyti, ar įvairiais gyvenimo momentais sugebame atskirti, kas įvyksta mūsų sieloje suvokiant, jog blogos patirtys yra „kryžius“ ir kad reikia melstis, turėti kantrybės ir bent truputį vilties: venkime pasiduoti tuštybei, nes Viešpats visuomet yra prie mūsų, kai į Jį kreipiamės maldoje, kai dėkojame už mums padovanotą džiaugsmą. Sara sugebėjo suprasti, kad jai nereikia kartis. Tobitas suprato, kad jam reikia „laukti, viltingai laukti Viešpats išgelbėjimo“.

Savaitgalį, skaitydami šią Šventojo Rašto knygą, prašykime malonės, kad gebėtume atskirti kas įvyksta sunkiais gyvenimo momentais, kaip reikia žengti pirmyn, ir kas įvyksta smagiais gyvenimo momentais ir kaip nepasiduoti tuštybės apgaulei. (Vatikano radijas)