Popiežius homilija. Atmintis, malda, misija - krikščioniškojo gyvenimo topografija

Krikščionis žvelgia į dangų, laukia susitikimo su Viešpačiu, tačiau tuo pat metu jis mato ir žemės horizontą, pasaulyje skelbia ir liudija Viešpatį, kalbėjo popiežius Pranciškus penktadienio rytą aukodamas Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje.

Šventasis Raštas, rodydamas krikščioniui kelią, dažnai kalba apie atmintį, apie savo ištakų atminimą. Prisikėlęs Jėzus sako, kad jis keliauja į Galilėją bei liepia ir mokiniams keliauti ten, kur įvyko pirmasis susitikimas. Kiekvienas iš mūsų turime savo Galilėją, sakė Pranciškus. Kiekvienas turime tą vietą, kurioje pirmą kartą sutikome Jėzų, kur jį pažinome, kur gimė troškimas juo sekti. Jei norime būti geri krikščionys, turime atsiminti tą pirmąjį susitikimą. Tai atminties malonė. Ji mums padeda pakelti bandymus.

Kitas atramos taškas, pasak Pranciškaus, yra malda. Kai Jėzus įžengė į Dangų, jis mūsų nepaliko. Jis fizine prasme atsisveikino su mokiniais, tačiau įžengęs pas Tėvą, jis ir toliau pasilieka su savaisiais. Jis rodo Tėvui savo žaizdas – mūsų atpirkimo kainą. Turime prašyti maldos malonės, turime prašyti, kad būtų nuolatos gyvas maldos ryšys, mus jungiantis su Jėzumi.

Trečiasis žodis: pasaulis. Jėzus, prieš žengimą į dangų, sako savo mokiniams: „Eikite į visą pasaulį ir padarykite mano mokiniais visus žmones“. Eikite. Krikščionio vieta yra pasaulis. Jame jis turi skelti Jėzaus Žodį, turi skelbti, jog esame išgelbėti, jog Jis atėjo, kad mus apdovanotų savo malone, kad mus visus pasiimtų pas Tėvą.

Tokia, sakė popiežius, yra krikščioniškoji dvasinė topografija – trys atramos taškai mūsų gyvenime – atmintis, malda ir misija. Trys žodžiai mūsų kelionei – Galilėja, Dangus ir pasaulis. Krikščionis turi judėti šiose trijose plotmėse ir prašyti atminties malonės. Turi sakyti Viešpačiui, „Padėk, kad aš neužmirčiau tos akimirkos, kai tu mane išsirinkai“. Krikščionis taip pat turi melstis, žiūrėti į Dangų, nes Jėzus ten yra ir mus užtaria. Krikščionis turi taip pat vykdyti misiją. Tai nereiškia, kad jis turi keliauti į tolimus kraštus, bet reiškia, kad jis turi gyvenimu liudyti Evangeliją, turi padėti žmonėms pažinti Jėzų. Jėzų reikia liudyti žodžiu ir pavyzdžiu, nes jei aš sakau kas yra Jėzus ir kas yra krikščioniškas gyvenimas, o pats gyvenu kaip pagonis, tuomet visa tai neturi prasmės ir misija yra nesėkminga.

Jei gyvensime atmintimi, malda ir misija, sakė popiežius, mūsų krikščioniškas gyvenimas bus gražus ir teiks mums džiaugsmą. Tai mums sako Jėzus šios dienos Evangelijoje: „Tą dieną kai šitaip jūs gyvensime savo krikščionišką gyvenimą, jūsų širdis džiūgaus, ir jūsų džiaugsmo niekas nebeatims“. Niekas neatims iš manęs džiaugsmo, nes aš atsimenu susitikimą su Jėzumi, aš tikrai žinau, kad Jėzus šią akimirką Danguje mane užtaria, jis yra su manimi ir aš jam meldžiuosi, aš nebijau išeiti iš savęs ir savo gyvenimu kitiems liudyti, kad Viešpats prisikėlė, kad Jis yra gyvas. Atmintis, malda, misija. Tesuteikia mums Viešpats malonę suprasti šią krikščioniškojo gyvenimo topografiją ir eiti su džiaugsmu pirmyn, su tuo džiaugsmu, kurio niekas iš mūsų neatims. (Vatikano radijas)