JAV prezidentas aplankė Kristaus Kapą. Trečiadienį lankosi Vatikane

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas savo pirmojoje kelionėje užsienyje numatė aplankyti Saudo Arabiją, Izraelį, dalyvauti didžiojo G7 susitikime pietų Italijoje ir NATO šalių susitikime Briuselyje. Prieš išvykstant į Siciliją, į Taorminą, trečiadienio ryte prezidentą Donaldą Trumpą priima popiežius Pranciškus.

Buvimo Izraelyje metu, JAV prezidentas be įvairių politinių susitikimų ir kalbų į savo programą įtraukė dvi religines vietas: krikščioniškąją Šventojo Kapo baziliką, pastatyta toje vietoje, kur, pasak tradicijos, buvo paguldytas nukryžiuotas Kristaus kūnas, o po to Jeruzalės šventyklos vakarinę sieną, vadinamąją Raudų sieną, itin brangią žydams.

Šias dvi vietas JAV prezidentas aplankė privačiai, su savo šeimos nariais, kad būtų išvengta, kaip komentavo spauda, politizuotų religinių interpretacijų. Prie Šventojo Kapo bazilikos, kurioje Donaldas Trumpas lankėsi maždaug pusvalandį, Jungtinių Valstijų lyderį pasitiko trys ganytojai, kurių bendruomenėms patikėtas neseniai restauruotos Šventojo Kapo bazilikos administravimas: graikų ortodoksų patriarchas Teofilius III, Šventosios Žemės pranciškonų kustodas Pranciškus Patton ir armėnų patriarchas Nourhanas Manougian. Prie Raudų sienos JAV prezidentą, užsidėjusį tradicinę kepuraitę, palydėjo rabinas.

Kaip rašoma Baltųjų Rūmų, JAV prezidento oficialiame portale, trečiadienį „prezidentas Trumpas sutiks jo šventenybę popiežių Pranciškų Vatikane ir minės didelius katalikų nuopelnus Amerikoje ir pasaulyje. Prezidentas ir popiežius planuoja aptarti eilę abipusio intereso klausimų. Prezidentas taip pat susitiks su kardinolu Valstybės sekretoriumi ir aplankys šv. Petro baziliką“.

Jeruzalės lotynų patriarchato apaštalinis administratorius arkivyskupas Pierbattista Pizzaballa teigiamai įvertino tai, kad prezidentas Trumpas savo vizito Saudo Arabijoje ir Izraelyje dienomis akcentavo tarpreliginį dialogą kaip Artimųjų Rytų problemų sprendimų dalį. Tai „svarbus ir teigiamas“ pokytis, pasak arkivyskupo, rodantis, jog tokioje politinėje perspektyvoje į religiją nebežiūrima vien kaip į kiršinantį motyvą. Tai iš dalies tiesa, bet būtent todėl tarpreliginis dialogas ir yra svarbus. Paklaustas apie Trumpo ir Pranciškaus susitikimą, arkivyskupas linkėjo, kad būtų surasti ir įgyvendinti bendri prioritetai, neliekant vien deklaracijose.  

Apie popiežiaus ir JAV prezidento susitikimą šiomis dienomis spaudoje daug spėlionių, dažnai šį susitikimą pateikiančių kaip itin skirtingų požiūrių „susidūrimą“ – pavyzdžiui, dėl sienų statymo, dėl migrantų. Tačiau prieš keletą dienų, pakeliui iš Fatimos į Romą popiežius, atsakydamas į žurnalistų klausimus, patikslino – „niekada nevertinu asmens jo neišklausęs ir neturiu to daryti. Išklausysiu, pasakysiu ką galvoju ir (jis pasakys) ką galvoja, tačiau niekada nenorėjau vertinti neišgirdęs žmogaus. Bet kokiu atveju visada yra durų, kurios neuždaros ir svarbu ieškoti durų, kurios būtų nors šiek tiek atviros, eiti per tas duris ir kalbėti, eiti pirmyn žingsnis po žingsnio. Taika yra amatininkiška, kuriama kasdien, kaip ir draugystė tarp žmonių, taip ir pagarba yra amatininkiška“. (Vatikano radijas)