Marijos apsireiškimų Fatimoje šimtųjų metinių minėjimas JTO

Penktadienį, Švč. M. Marijos apsireiškimų Fatimoje pradžios šimtųjų metinių išvakarėse, Jungtinių Tautų Organizacijoje Niujorke įvyko šiai sukakčiai skirtas minėjimas, kurį surengė Portugalijos nuolatinė misija Jungtinėse Tautose. Prie minėjimo organizavimo prisidėjo ir Šventojo Sosto misija, o vienas kalbėtojų renginyje buvo Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas arkivysk. Bernardito Auza.

Minėdami Marijos apsireiškimų Fatimoje šimtąsias metines, meldžiamės už taiką pasaulyje,- kalbėjo arkivyskupas, - meldžiamės už taiką Sirijoje, Korėjos pusiasalyje; meldžiamės, kad liautųsi smurtas Pietų Sudane, Somalyje, Jemene, Centrinės Afrikos Respublikoje, Kongo Demokratėje Respublikoje, Ukrainoje ir kitose konfliktų draskomose vietose. Taip pat meldžiamės, kad liautųsi terorizmas, persekiojimai dėl religijos, etninės kilmės ir rasės, totalitarizmas, prekiautojų narkotikais ir organizuotų nusikaltėlių smurtas, kad išnyktų vergystė ir viskas, kas kursto smurtą ir neapykantą. Marijos kaip taikos ambasadorės nuolatinė misija ypatingai reikalinga šiandien, kai pasaulyje vyksta apie 50 konfliktų, kurios popiežius Pranciškus yra pavadinęs dalimis vykstančių trečiuoju pasauliniu karu.

Šventojo Sosto atstovas JTO sakė, kad tikintiesiems nekrikščionims arba tiems krikščionims, kuriems ne visiškai suprantamas katalikų ir ortodoksų pamaldumas Dievo Motinai, taip pat ir tiems katalikams, kurie skeptiškai žiūri į stebuklus – tai kas įvyko Fatimoje gali atrodyti kaip prietaras, kuriuo patikėjo geravaliai, bet naivūs žmonės. Tai kas įvyko Portugalijoje, katalikų teologijoje vadinama „privačiais apreiškimais“, - aiškino arkivyskupas. Kai Bažnyčia pripažįsta privatų apreiškimą, katalikai neturi pareigos juo tikėti taip kaip tiki Biblija. Šiuo atveju Bažnyčia pripažįsta įvykių ir jų liudytojų patikimumą. Bažnyčiai Liucija, Pranciškus ir Jacinta yra labai patikimi liudytojai. Jų liudijime nėra nieko kas prieštarautų tam, ką Bažnyčia laiko tikėjimo ir proto tiesomis. Privačių apreiškimų tikslas – padėti žmonėms konkrečiu istorijos metu geriau suprasti Jėzaus mokymą ir pagal jį gyventi.

Fatimos įvykiuose, - sakė arkivyskupas Auza, - matome taikos planą ir visuotinę pamoką visoms tautoms. Visų pirma būtinas atsivertimas, kad būtų galima kurti taiką, brolybę ir solidarumą. Popiežius Pranciškus kviečia tarptautinę bendruomenę į visuotinį atsivertimą, į atsivertimą iš stabmeldžiavimo pinigui, dėl kurio taip pat ir valstybių mastu nekreipiama dėmesio į vargšus. Be tokio atsivertimo taika bus tik iliuzija. Atsivertimas yra būtina taikos sąlyga.

Antra visuotinė pamoka – kad taika prasideda širdyje. Sekimas Marijos širdimi veda į taiką. Tokia širdis, kaip yra sakęs Benediktas XVI, yra galingesnė už ginklus ir ji gali pakeisti istoriją. Jei širdyje nėra taikos, neįmanoma būti taikdariais, taikos pasaulyje kūrėjais.

Trečioji pamoka liečia maldą. Malda yra taikos įrankis, galintis pakeisti pasaulį. Marija Fatimoje prašė melstis, nes malda yra būtina priemonės siekiant taikos.

Ketvirtoji Fatimos įvykių pamoka, - sakė Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas Jungtinėse Tautose Niujorke, - tai priminimas, kad į taikdarystės darbą turi būti įtraukti visi žmonės. Marija savo žinią perdavė ne valstybių vadovams, diplomatams ar religiniams lyderiams, bet trims paprastiems vaikams. Marija mums sako, kad visi žmonės yra svarbūs, kiekvienas turi savo užduotį, taip pat ir tie, kuriuos pasaulis mano esant nieko nereiškiančiais, nepajėgiais ar per jaunais. (Vatikano radijas)