Popiežiaus homilija. Bažnyčia keliauja, įsiklauso į širdies nerimą ir skelbia džiaugsmą

Bažnyčia visada keliauja, įsiklauso į žmonių širdies nerimą ir skelbia džiaugsmą, sakė popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą aukodamas Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje. Šiomis dienomis skaitiniuose iš Apaštalų Darbų girdime pirmosios krikščionių bendruomenės istoriją, pasakojama apie apaštalų drąsų skelbimą, apie krikštus, atsivertimus, stebuklus, taip pat persekiojimus ir nelabai šlovingus įvykius, kaip Ananijo ir Safyros nuodėmę. Šios dienos skaitinys pasakoja apie apaštalą Pilypą, kuris pakrikštijo sutiktą svetimšalį. Pirmiausia girdime Pilypui skirtą paraginimą: „Kelkis, eik prie kelio“. „Evangelizavimas ir yra „kelkis ir eik“. Nieks nesako: „Sėdėk vietoje, ramus, savo namuose“. Bažnyčia, jei nori būti ištikima Viešpačiui, visada turi būti kelionėje. „Kelkis ir eik“. Jei Bažnyčia nesikelia ant kojų, nekeliauja, ji suserga“.

Paskui Dvasia paragina Pilypą prisiartinti prie keliu važiuojančio žmogaus ir padėti jam nuraminti širdies nerimą. „Visi vyrai, visos moterys, turi nerimą širdyje. Gali jis būti gražus arbo negražus, bet visi dėl ko nors nerimta. Įsiklausyk į žmogaus nerimą. Tau nesakoma: „Eik ir užsiimk prozelitizmu, įkalbėk tą žmogų“. Ne. Sakoma: „Eik ir įsiklausyk!“ Pirmas žingsnis - kelkis ir eik; antras – įsiklausyk. Reikia sugebėti įsiklausyti ką žmonės jaučia, dėl ko nerimsta jų širdys, ką jie galvoja. Jų įsitikinimai galbūt klaidingi. Tačiau aš turiu įsiklausyti į jų klaidingus įsitikinimus ir stengtis suprasti dėl ko nerimsta jų širdis. Mums visiems dėl kažko neramu. Tad antrasis Bažnyčios žingsnis – įsiklausyti į žmogaus nerimą“.

Matydamas Pilypą pats svetimšalis paprašo, kad jam paaiškintų tai ko jis nesupranta. Ir Pilypas pradeda kalbėti, numalšina to žmogaus širdies nerimą. Tačiau tai yra įmanoma dėl to, kad Pilypas prie jo prisiartino ir jį išklausė.

„Motina Bažnyčia gimdo savo vaikus ne prozelitizmu metodu, bet klusnumo liudijimu. Bažnyčia šiandien mums sako: Džiaukis! Skelbia džiaugsmą, ragina džiaugtis. Krikščionys džiaugiasi net ir tuomet kai slegia sunkumai. Nors po Stepono mirties prasidėjo dideli persekiojimai, krikščionys išsisklaidė, tarsi vėjo išnešiotos sėklos, ir skelbė Jėzaus Žodį. Viešpats ir mums tesuteikia malonę būti tokia Bažnyčia: nesėdinčia vietoje, keliaujančia, įsiklausančia į žmonių nerimą ir visada besidžiaugiančia“. (Vatikano radijas)