Religinių lyderių balsai po išpuolio Stokholme

Švedijos policija pranešė sulaikiusi 39 metų amžiaus vyrą, gimusį Uzbekijoje, kuris penktadienio popietę įvykdė teroro aktą Stokholme, maisto išvežiojimo sunkvežimiu rėžėsi į žmones centrinėje pėsčiųjų gatvėje. Nors dar turi būti užbaigtos visos teisinės procedūros, mažai abejonių, kad sulaikytasis yra išpuolio autorius, atsakingas už keturių asmenų mirtį ir keliolika sužeistų. Dabar tiriama ar jis turi bendrininkų. Švedijos policija taip pat patvirtino, kad suimtasis domėjosi ir simpatizavo teroristinei islamistinei organizacijai „Islamo valstybė“, tai buvo žinoma nuo paėjusių metų.

Daug religinių lyderių reagavo į ataką Stokholmo centre, išreikšdami savo užuojautą, siekdami sustiprinti žmones. Liuteronų ir katalikų bažnyčios Stokholmo centre vakare, kaip įprasta, neužrakino durų, bet liko atviros, kad norintys galėtų užeiti maldai, susitikti tarpusavyje. Teroro aktas buvo didelis smūgis šiam miestui ir šiai valstybei, kuri iš tiesų daug daro dėl taikos pasaulyje.

Liuteronų Bažnyčios arkivyskupė ir primė Antje Jackelen, reziduojanti Upsaloje, pirmiausia užuojautos žodžiais kreipėsi į aukų artimuosius ir sužeistuosius, po to – padėkos žodžiais – į tuos, kurie greitai ir ryžtingai užtikrino saugumą. Suprantant teroro akto brutalumą, ji paragino neatsižadėti visuomenės, kurioje vyrautų užuojautos, meilės ir pagarbos idealai.

Užuojautą išreiškė ir Anders Arborelius, katalikų arkivyskupas, reziduojantis Stokholme. Tokiose situacijose, pasak jo, suprantame, kad gyvename pasaulyje, kuriame daug blogio. Jis paragino į tai atsakyti krikščioniškai: malda, solidarumu, prisiartinimu prie Jėzaus kryžiaus, suprantant, ypač artėjant Velykoms, kad galutinė pergalė prieš mirtį ir blogį yra laimėta būtent per šį kryžių.

Po atakos Stokholme buvo daug kitų balsų. Šeštadienį bendrą pareiškimą paskelbė Švedijos tarpreliginė taryba, kurią sudaro budistų, musulmonų, žydų ir krikščionių tarybų atstovai.

Jie rašo, jog ataka penktadienį Stokholme parodė niekšišką blogio veidą. Šis baisus veiksmas prieštarauja viskam, už ką mes stojame, mūsų vertybėms ir mūsų tradicijoms. Šio pobūdžio atakos yra skirtos visuomenei griauti, poliarizuoti ir priešinti etninį, kultūrinį, religinį skirtingumą Švedijoje. Mūsų maldos ir mintys yra su aukomis, sužeistaisiais ir gedinčiais. Savo maldose nepamirštame visų tų, kurie dirba dėl visuomenės saugumo ir gėrio. Mūsų religijose egzistuoja etika, kuri aukština sąžiningumą, teisingumą, rūpinimąsi kitais ir bendro gėrio siekimą. Žmonės su skirtingais religiniais įsitikinimais tiki skirtingai, tačiau yra vienijami gėrio troškimo. Atsargiai žiūrėkime į gandus ir kaltinimus, vienykimės dėl gėrio, rašo religijų Švedijoje atstovai.

Pasaulinės Bažnyčių tarybos generalinis sekretorius Olav Fykse Tveit, liuteronas iš kaimyninės Norvegijos, parašė, jog „dar kartą žmonės, gyvenantys kasdienį gyvenimą ar atostogaujantys, patyrė smurtą. Mes turime veikti kartu – ne vien pasmerkiant tokius veiksmus, bet kuriant teisingą taiką, neleidžiant, kad ekstremistinė prievarta mus atskirtų vienas nuo kito“.

Pastorius Fykse Tveit pridūrė, kad „Švedija yra šalis, kuri ėmėsi tiek daug taikos iniciatyvų kitose pasaulio dalyse, o dabar pati išgyveno nežmogiškus veiksmus savo sostinėje Stokholme“.

Europos vyskupų konferencijų tarybos vardu italų kardinolas Angelo Bagnasco taip pat pasiuntė užuojautos ir solidarumo laišką Stokholmo katalikų arkivyskupui. (Vatikano radijas)