Ryto homilija: pažvelkime į Dievo ištikimybę, atraskime džiaugsmą

Ketvirtadienio ryto Mišių homilijoje, remdamasis dienos skaitiniais, popiežius Pranciškus kalbėjo apie Abraomą, su kuriuo Dievas sudarė sandorą ir pažadėjo, kad jis taps daugybės tautų tėvu. Abraomas yra ir tos tautos, kurią vadiname Bažnyčia, ištakose. Abraomas patyrė išbandymą, bet pasitikėjo ir pakluso, jis buvo tikėjimo ir vilties žmogus, patyręs, kad Dievas neapgauna.

Jam, šimtamečiui, buvo pasakyta, kad sulauks sūnaus, nors žmona buvo sterili, ir jis tuo patikėjo. Kitas išbandymas – prašymas paaukoti tą sūnų, šitaip tarsi paaukojant ir kiekvieną viltį, tačiau Abraomas nesustojo, ėjo pirmyn. Ir, kaip pasakė pats Jėzus, Abraomas „matė jo dieną“ ir ją regėdamas džiūgavo.

Atsiminkime, pasak popiežiaus, tiek Dievo ištikimybę sandorai, tiek Abraomo, mūsų, tikinčiųjų, tautos tėvo didumą. Kitoje Pradžios knygos vietoje Dievas pažada Abraomui, kad jo palikuonių bus tiek, kiek žvaigždžių danguje ar smėlio grūdelių prie jūros. Šiandien galime pasakyti, kad „aš esu ta žvaigždė. Aš esu ta smiltelė“.

Tarp Abraomo ir mūsų įsiterpė kita istorija, dangiškojo Tėvo ir Jėzaus istorija. Dėlto Abraomas ir džiūgavo. Ir tai yra didžioji Bažnyčios žinia, kuri kviečia pažvelgti į mūsų šaknis ir į tą, kuris mus padarė tauta, pilnu žvaigždžių dangumi ir smėlio grūdelių paplūdimiu.

„Žiūrėkite į istoriją: aš nesu vienas, esame tauta. Einame kartu. Bažnyčia yra tauta. Tauta, apie kurią svajojo Dievas, tauta iš kurios kilo tėvas žemėje, kuris pakluso, ir taip pat brolis, kuris atidavė gyvybę už mus, kad padarytų tauta. Tad galime žiūrėti į Tėvą ir dėkoti, žiūrėti į Jėzų ir dėkoti, žiūrėti į Abraomą ir save, kelio etape“, - sakė popiežius Pranciškus.

Jis patarė kartas nuo karto, gal ir kasdien, pagalvoti apie istoriją, apie didžiąją Dievo ir Jėzaus istoriją, apie šioje didelėje istorijoje esančias mūsų istorijas.

„Jus kviečiu skirti, - sakė Šventasis Tėvas, - šiandien penkias minutes, dešimt minučių, atsisėdus, be radijo, be televizijos, atsisėdus pagalvoti apie savo istoriją: apie palaiminimus ir bėdas, apie viską. Apie malones ir nuodėmes, viską. Ir pažvelgti į ištikimybę to Dievo, kuris liko ištikimas savo sandorai, ištikimas išgelbėjimui, kurį pažadėjo savo Sūnuje Jėzuje. Esu įsitikinęs, kad tarp daugelio bjaurių dalykų, kurių visi turime, atskleisime Dievo meilės grožį, Jo gailestingumo grožį, vilties grožį. Esu įsitikinęs, kad visi mes būsime pilni džiaugsmo“. (Vatikano radijas)