Popiežiaus homilija. Prašykime gėdos malonės

Viešpats tesuteikia mums „šventos gėdos“ malonę, kuri padėtų mums atsispirti gyvenimo kelyje mūsų tykantiems gundymams, - sakė popiežius Pranciškus antradienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.

Visi susiduriame su gundymais. Taip pat ir Jėzus buvo gundomas dykumoje. Gundymai neišvengiami, sakoma šios dienos pirmajame skaitinyje iš Siracido knygos: „Sūnau, jei rengiesi tu Dievui tarnauti, tai ruoškis visapusiškai bandomas būti“. Apie gundymą kalbą ir šios dienos Evangelija, pasakojanti apie Jėzaus mokinių ginčą kuris iš jų didžiausias . Tačiau kai Jėzus paklausė apie ką jie kalbėjo kelyje – mokiniai tylėjo, jiems buvo gėda.

„Jie buvo geri žmonės, trokštantys sekti Viešpačiu, tarnauti Viešpačiui. Tačiau jie nežinojo, kad tarnavimo Viešpačiui kelias nelengvas, kad tarnauti Viešpačiui tai ne tas pats kas priklausyti labdaros organizacijai. Tai kas kita. Ir jiems buvo baugu. Juos gundė pasaulio dvasia. Taip buvo visais Bažnyčios gyvenimo laikais, taip yra dabar ir bus ateityje. Prisiminkime parapijose vykstančias kovas: „Aš noriu būti šios draugijos pirmininkas. Man šis postas priklauso. Kas čia svarbesnis? Kas šioje parapijoje svarbiausias? Man priklauso tas postas, nes aš esu tą ir tą padaręs“. Visa nuodėmių grandinė“.

„Turėtume gėdytis ir mes, kunigai, nes dažnai girdime sakant: „Aš norėčiau tos parapijos...“. „Bet juk Viešpats yra ir čia“. „Taip, bet aš vis tiek norėčiau anos“. Tai ne Viešpaties sekimo, bet tuštybės ir supasaulėjimo kelias. Tai nutinka ir vyskupams: ir juos gudo supasaulėjimas. Juk dažnai girdime: „Aš esu šios vyskupijos vadovas, bet žvalgausi į kitą, svarbesnę, ir stengiuosi ją gauti... Tai čia paspaudžiu, tai ten panaudoju savo įtaką, iškeliu štai šį aspektą, kad tik priartėčiau prie savo tikslo...“. Bet juk Viešpats yra ir čia!“

Troškimas būti svarbiais, daryti įtaką kitiems mus pastumia į supasaulėjimo kelią. Dėl to prašykime Viešpatį, kad jis mumyse sužadintų gėdą kai mus ištinka tokio pagundos. „Viešpats tesuteikia mums gėdos malonę, tesužadina mumyse šventą gėdą, kai atsiduriame tokiose situacijose. Gėda mums tepadeda atsispirti pagundai. „Kodėl aš gi taip galvoju?“ Žiūrėkime į Viešpaties kryžių ir klauskime: „Kodėl gi aš noriu pasinaudoti Viešpačiu, siekdamas kilti karjeros laiptais?“ Tesuteikia jis mums vaikų paprastumo malonę, troškimą eiti tik tarnavimo keliu. Įsivaizduokime ir paskutinį klausimą: „Viešpatie, aš tau tarnavau visą gyvenimą. Visą gyvenimą stengiausi būti paskutinis. Tad kas gi dabar manęs laukia?“ Ir ką Viešpats atsako? „Tark sau pačiam: esu nenaudingas tarnas““. (Vatikano radijas)