Popiežiaus homilija. Bažnyčia – ne stovėjimo aikštelė

Antradienio Mišių pirmajame skaitinyje iš Laiško žydams šv. Paulius ragina krikščionis neaptingti. Komentuodamas šiuos žodžius Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų rytinių Mišių homilijoje, ir popiežius Pranciškus ragino nestovėti vietoje, netingėti, nes Bažnyčia tai keliaujanti Dievo tauta, o ne stovėjimo aikštelė.

„Aptingę krikščionys; krikščionys, nenorintys eiti pirmyn, nekovojantys, nenorintys jokių pasikeitimų, nesiekiantys naujumo, nenorintys atsinaujinti. Aptingę, sustoję krikščionys. Jiems Bažnyčia – tai tarsi stovėjimo aikštelė. Kai sakau krikščionys – turiu galvoje pasauliečius, kunigus, vyskupus... Visus. Kiek daug tokių vietoje stovinčių krikščionių. Jiems Bažnyčia – tik stovėjimo aikštelė, tik saugus gyvenimas, tik apsidraudimas. Tokie krikščionys man primena vaikystėje iš senelių girdėtą įspėjimą: Nestovėk vietoje, nes stovintis, netekantis vanduo, pašvinksta“.

Šv. Paulius šiandien skaitytoje Laiško žydams ištraukoje aiškina, kad viltis yra krikščionių drąsos šaltinis, kad viltis juos saugo nuo aptingimo. „Tokia yra šios dienos žinia: viltis; viltis neapgauna, viltis skatina eiti pirmyn. Šv. Paulius sako, kad viltis „mums yra tarsi saugus ir tvirtas sielos inkaras”. Tik nesupraskime, kad išmetę inkarą, galime grožėtis giedru dangumi ir stovėti vietoje. Ne! Viltis tai kova. Kasdienio gyvenimo kovoje viltis mums atveria vis naujus akiračius. Galbūt sunku ją suprasti, bet jis yra galinga. Kas gyvena su viltimi, kas viltimi gyvena, tas visada drąsiai žiūri į priekį. „Būna sunkumų, būna tamsių valandų. Ką tuomet daryti?“ Tvirtai įsikibk į viltį ir ištverk“.

Kas nestovi vietoje, kas drąsiai eina pirmyn, tam tenka ir suklysti, sakė popiežius. Tai neturi mūsų gąsdinti. Visiems pasitaiko klaidų. Geriau eiti pirmyn ir klysti, negu stovėti vietoje ir manyti, kad esi saugus. „Paklauskime savęs: Koks aš esu? Koks mano tikėjimas? Mane traukia nauji akiračiai, drąsiai einu pirmyn su viltimi ar esu atvėsęs, nemoku priimti išbandymų? Viešpats tesuteikia mums malonę įveikti savimeilę, nebūti vietoje stovinčiais krikščionimis, egoistais. Kas žiūri tik į save, nepakelia akių aukštyn ir nežiūri į Viešpatį. Tesuteikia mums Viešpats savo malonę“. (Vatikano radijas)