Apie šventuosius, palaimintuosius ir sudėtingus bažnytinius procesus

„Bažnyčioje į šventumą pašaukti visi krikštytieji, ne tik kunigai ar vienuoliai!“. Šiais žodžiais Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas užbaigė ataskaitinį pranešimą apie kanonizacijos bylų procedūras pastarajame dešimtmetyje. Kardinolas Angelo Amato pristatė statistinius duomenis apie kongregacijos darbą, naujus palaimintuosius ir šventuosius Šventųjų skelbimo kongregacijos mokslinėje konferencijoje, sausio 9 dieną, Popiežiškajame Urbono universitete. Kardinolo pranešimo tema: „Šventumas ir sudėtingi bažnytiniai procesai“.

Pasak kardinolo Amato, beatifikacijos ir kanonizacijos yra su kongregacija bendradarbiaujančių postulatorių ilgo dalykiško ir sunkaus darbo vaisius. Tiek beatifikacijų, tiek kanonizacijų pagrindą sudaro kandidato į šventuosius pristatymo dosjė „positio“, išsamiai aptariantis kandidato herojiškas dorybes, kankinystę ir stebuklus.

351 positio nuo 2006 iki 2016 metų

Per pastarąjį dešimtmetį nuo 2006 iki 2016 metų Šventųjų skelbimo kongregacija gavo 351 positio iš visų Bažnyčios vietovių. Kardinolo pristatyme paminėta ir Lietuva tarp penkiolikos kraštų Bažnyčių, kurios minėtame laikotarpyje Kongregacijai pristatė po vieną positio: devyni kraštai pristatė po du, septyni kraštai po tris. Daugiau nei tris pristatė Filipinai (4); Portugalija (6), JAV, Kolumbija, Meksika, Vengrija ir Vokietija (7), Indija (8), Prancūzija (10), Brazilija (13), Lenkija (22), Ispanija (60) ir Italija (139).

Iš minėtųjų 351 dosjė, 293 buvo dėl išskirtinų krikščioniškų vertybių ir 58 dėl kankinystės. Tarp jų – dvi Lietuvos katalikų bendruomenei reikšmingos bylos:

Popiežius Pranciškus 2016 m. gruodžio 1 dieną įgaliojo kardinolą Angelo Amato paskelbti kongregacijos dekretą dėl Kaišiadorių arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873-1962), nužudyto iš neapykantos tikėjimui, kankinystės. Dekretas atvėrė kankinio, Garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kelią į palaimintuosius. Lietuvos vyskupai 2017-sius paskelbė kankinio, Garbingojo arkivyskupo T. Matulionio metais Lietuvoje. Lietuvos ganytojai kvietė didžiuotis, kad Viešpats Lietuvai dovanojo arkivyskupą Teofilių Matulionį.

Kita su Lietuva susijusi byla pradėta JAV, Čikagos arkivyskupijoje, dėl Kazimieriečių seserų vienuolijos steigėjos s. Marijos Kazimieros Kaupaitės (Kaupas) beatifikacijos. Popiežius Benediktas XVI pripažino s. Mariją Kazimierą Kaupaitę Garbingąja: dekretas dėl jos herojiškų dorybių paskelbtas 2010 metais. Garbingoji s. Marija Kazimiera Kaupaitė gimė Ramygaloje 1880 ir mirė JAV 1940 metais.

Kardinolas Angelo Amato ataskaitiniame pranešime apie palaimintuosius ir šventuosius atkreipė dėmesį į tai, jog be minėtųjų 351 dosjė (positio), buvo parengti kiti šeši positio dėl ekvivalentinių kanonizacijų (2012 metais: Hildegardos Bingenietės; 2013 metais: Angelės Folinietės ir Petro Faberio; 2014 metais: s. Įsikūnijimo Marijos, Pranciškaus de Laval ir Juozapo Ančietos) ir trys dosjė dėl trijų Bažnyčios mokytojų paskelbimo: 2010 metais - Jono Aviliečio; 2012 metais - Hildegardos Bingenietės ir 2014 metais: Grigaliaus Narekiečio.

2016 metų šventieji ir palaimintieji

Vien tik 2016 metais įvyko dešimt kanonizacijų. Nauji šventieji kilę iš aštuonių kraštų: Albanijos, Argentinos, Italijos, Lenkijos, Meksikos, Prancūzijos, Ispanijos ir Švedijos. Tarp jų yra vienas vyskupas (Emanuelis González García) ir keturi kunigai: (Gabrielius Brochero, Jonas Papczyńskis, Liudvikas Pavoni ir Alfonsas Marija Fusco), iš kurių trys buvo vienuolijų steigėjai, prancūzas kankinys Saliamonas Leclercq, trys vienuolės, vienuolijų steigėjos Kalkutos Motina Teresė ir Elžbieta Hesseslblad bei karmelitė Trejybės Elžbieta, ir jaunas pasaulietis iš Meksikos, Juozas Sánchez del Río.

2016 metais įvyko keturiolika beatifikacijų septyniuose kraštuose: Albanijoje, Argentinoje, Italijoje, Kazachstane, Laose, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Iš viso surengtos 69 kankinių beatifikacijos, įskaitant kunigų, pašvęstųjų ir pasauliečių, ir septynios išpažinėjų - keturių moterų ir trijų vyrų.

Iš šių sausų statistinių duomenų trykšta gausiai ir neužtvenkiamai, tarsi šaltinio vanduo dykumoje, gyvybiška šventumo sula, kuri įsiveržia į pasaulį tam, kad jį apvaisintų gerumu, kad tarnautų žmonijos visapusiškam vystymuisi, kaip kad liudija misionierių apaštalavimas skurdžiausiose planetos vietovėse, pasakė kardinolas Amato.

Lietuvos vyskupijose neužbaigtos beatifikacijos bylos

Katalikų žinyne 2016 pateikiama žinių apie kitas septynias neužbaigtas beatifikacijos bylas Lietuvos vyskupijose: 1991 metais pradėta vysk. Vincento Borisevičiaus byla (Telšių vyskupija); 1998 - arkivysk. Mečislovo Reinio (Vilniaus arkivyskupija); 2000 - pasauliečių Adelės Dirsytės ir Elenos Spirgevičiūtės (Kauno arkivyskupija); 2005 - Barboros Žagarietės (Šiaulių vyskupija); 2006 - kun. Alfonso Lipniūno (Panevėžio vyskupija); 2011 – Apvaizdiečių steigėjos s. Marijos Rusteikaitės (Dievo Apvaizdos seserų kongregacija/Panevėžio vyskupija). Šiaulių vyskupija 2016 metais pradėjo kun. Ignaco Štacho beatifikacijos bylą.

Dar kita Šventųjų skelbimo kongregacijos spendžiama Lietuvos Bažnyčiai reikšminga Krokuvos arkivyskupijos byla dėl XV amžiuje gyvenusio „vadinamojo palaimintojo“ Mykolo Giedraičio beatifikacijos. Dievo tarnas kunigaikštis Mykolas Giedraitis, Atgailos kanauninkas, buvo šv. Kazimiero amžininkas, gyveno Krokuvoje, kur mirė 1485 metų gegužės 4 dieną. Jis tituluojamas „vadinamuoju palaimintuoju“, nes neaptikta istorinių dokumentų apie įvykusią beatifikaciją. Įvairiose Lietuvos vietovėse gegužės 4-ąją minima palaimintojo Mykolo Giedraičio diena. Vilčių atgaivinti Dievo Tarno Mykolo Giedraičio šventumo bylą suteikė Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kard. Angelo Amato, aplankęs Dievo tarno Mykolo Giedraičio kapą ir prie jo pasimeldęs šv. Morkaus bažnyčioje Krokuvoje 2016 metų gruodį, lydimas bylos postulatoriaus ir Krokuvos arkivyskupo. (Vatikano radijas)