Įtampa Kongo Demokratinėje Respublikoje. Popiežiaus kvietimas

Kongo Demokratinė Respublika turi milžiniškus gamtinius išteklius ir užima 2,3 milijono kvadratinių kilometrų teritoriją. Šalyje gyvena, pagal paskutinius Nacionalinio statistikos instituto duomenis, per 77 milijonus gyventojų, iš kurių mažiau nei 40 procentų gyvena miestuose. Su savo 80 milijonų hektarų dirbamos žemės ir didžiuliais mineralų ir metalų klodais Kongo Demokratinė Respublika galėtų tapti viena iš turtingiausių Afrikos kontinento šalių ir viso kontinento gerovės augimo svertų, rašoma „Pasaulio Banko“ profilyje, skirtame šiai valstybei.

Deja, šis apibūdinimas yra labai toli nuo realybės. Šiomis dienomis Kongo sostinės Kinšasos ir kitų didžiųjų miestų gatvėse gausu kariuomenės ir saugumo pajėgų, kurios pasiruošusios užgniaužti opozicijos, nuo skurdo ir korupcijos pavargusių žmonių protestą. Pastarosiomis dienomis žuvusiųjų skaičius vertinamas keliomis dešimtimis.

Konge kartojasi dažnas Afrikoje scenarijus: gruodžio 19 dieną baigėsi prezidento Joseph Kabila mandatas, tačiau jis nenori trauktis. Nauji rinkimai nesurengti tvirtinant, kad tam dabar nėra sąlygų, žadant juos surengti 2018 metais. Opozicija mano, kad prezidentas turi atsistatydinti tuoj pat ir kad rinkimų atidėjimas yra tik manevras, skirtas išlikimui valdžioje ir, toliau žiūrint, troškimas likti joje dar keletą kadencijų.

Daug kas baiminasi blogiausio scenarijaus: pilietinio karo. 1996 – 1997 ir 1998 – 2003 metais Kongas išgyveno du karus, kurių bendras tiesioginių ir netiesioginių aukų skaičius yra vertinamas mažiausiai pusketvirto milijono, tačiau kai kurie analitikai lengvai prideda dar vieną milijoną. Tai dešimt kartų daugiau už aukų skaičių jau keletą metų trunkančiame Sirijos kare. Be to, Kongo šiaurės Kivu regionas iki šiol priklauso nuo karo vadų ir sukilėlių grupuočių savivalės, žiaurios ir be skrupulų.

Šiame kontekste dėl taikos aktyviai veikia katalikų Bažnyčia ir Kongo Demokratinės Respublikos katalikų vyskupų konferencija. Per pastaruosius kelerius metus buvo daugybė jų pareiškimų, kvietimų, gestų ir veiksmų dėl savo krašto žmonių saugumo ir gerovės.

Prezidentui Kabila, jo šalininkams ir opozicijai susidūrus kaktomuša ir patiems nebesugebant susikalbėti, jau kelias savaites katalikų vyskupai veikia kaip tarpininkai ir moderuotojai. Tai neliko nepastebėta tarptautinės bendruomenės. „Generalinis sekretorius sveikina pranešimą, jog Kongo katalikų vyskupų konferencija tęs tarpininkavimą, kad būtų pasiektas platesnis sutarimas dėl rinkimų“, gruodžio 6 dieną rašoma Ban Ki-moon, Jungtinių Tautų vadovo komunikate.

Tačiau Kongo vyskupai nėra vieni, jiems diskrečiai padeda Šventojo Sosto diplomatinė tarnyba ir popiežius Pranciškus, kuris jau daug kartų parodė pastangas padėti spręsti sunkias situacijas. Kartais žinios apie šias pastangas pasirodydavo jau po faktų, kaip kad dėl JAV ir Kubos santykių normalizavimo, kartais jas galima buvo stebėti tiesiogiai: pakanka prisiminti popiežiaus kelionę į karo nualintą Centrinės Afrikos Respubliką ar vos prieš kelias dienas Vatikane įvykusį susitikimą su Kolumbijos prezidentu ir Nobelio premijos laureatu Manuel Santos, į kurį daug kam netikėtai buvo pakviestas ir opozicijos lyderis Alvaro Uribe. Šis kvietimas neabejotinai susijęs su Pranciškaus troškimu padėti sustiprinti taikos susitarimą Kolumbijoje, po pusės amžiaus pilietinio karo.

Pranciškaus dėmesį Kongo Demokratinei Respublikai rodo du susitikimai: rugsėjo 26 dieną privačioje audiencijoje jis priėmė prezidentą Josephą Kabila. Ir šis vizitas buvo gana netikėtas. Prezidentas Kabila stabtelėjo Romoje keliaudamas į kitą šalį.  Po susitikimo paskelbtas pranešimas leido suprasti, kad kalbėtasi apie situaciją šalyje – savaitę anksčiau gatvės susirėmimuose Kinšasoje žuvo žmonės, protestavę prieš prezidentą Kabila. Taip pat kalbėta apie didelį Bažnyčios darbą švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų srityse.

Gruodžio 19-ąją dieną, pirmadienį, popiežius Pranciškus priėmė arkivyskupą Marcel Utembi Tapa, Kongo vyskupų konferencijos pirmininką, lydimas vicepirmininko, ir iš pirmų lūpų išklausė liudijimus apie situaciją. Po susitikimo arkivyskupas tuoj pat išvyko į savo šalį, kad tęstų tarpininko darbą.

Šio trečiadienio, gruodžio 21 dienos bendrojoje audiencijoje popiežius Pranciškus paskelbė tokį viešą kreipimąsi ir kvietimą: „Šviesoje susitikimo su Kongo Demokratinės Respublikos vyskupų konferencijos pirmininku ir vicepirmininku iš naujo karštai kreipiuosi į visus kongoliečius, kad šiuo savo istorijos jautriu momentu būtų susitaikymo ir taikos kūrėjais. Turintys politines atsakomybes tegu įsiklauso į savo sąžinės balsą, moka matyti savo bendrapiliečių baisius kentėjimus ir širdyje nešioja bendrąjį gėrį. Užtikrindamas savo paramą ir simpatiją mylimai šios šalies tautai, kviečiu visus leistis būti vedamiems pasaulio Atpirkėjo šviesos ir meldžiu, kad Viešpaties Kalėdos atvertų vilties kelius“. (Vatikano radijas)