Savaitės apžvalga (gruodžio 17)

Kastantas Lukėnas

Trečiadienį paskelbtas Kauno arkivyskupo metropolito Liongino Virbalo ganytojiškasis laiškas arkivyskupijos tikintiesiems, kuriuo apibendrinami prieš pusmetį vykusiame sielovados simpoziume kelti klausimai ir pateikti siūlymai. Ganytojiškasis laiškas „Štai aš, siųsk mane“ parašytas minint arkivyskupijos įkūrimo 90-mečio sukaktį, apmąstant laisvės sąlygomis pragyventą amžiaus ketvirtį, jo metu įvykusį arkivyskupijos II sinodą, taip pat drauge su Visuotine Bažnyčia atšventus Gailestingumo jubiliejų. Apmąstant Bažnyčios padėtį Lietuvoje raginama nesitenkinti vadinamuoju „susitvarkymo, apsiforminimo mentalitetu“, kultūros ar papročių formuojamu tikėjimu, bet aktyviai skelbti Gerąją Naujieną, ir gyventi Evangelijos dvasia. Ganytojas kviečia visus atnaujinti ir atgaivinti savo ryšį su Kristumi; veikla Bažnyčioje prasminga, kai ji stiprina ryšį su Kristumi. Keisti Bažnyčią kviečiamas kiekvienas pirmiausia nuo savęs paties. Laiško skirsniuose aptariama bažnytinių bendruomenių aplinka, kunigų vaidmuo, parapijų pastoracinių tarybų uždaviniai. Primenama Bažnyčios misijinė nuostata: ji neturi likti tik administruojanti, bet tapti sielovadinė, evangelizacinė. „Nėra vieno recepto, kaip skelbti Evangeliją, – tam reikia pastoracinio veiklumo ir sumanumo“, – rašoma Kauno arkivyskupo ganytojiškame laiške.

Ketvirtadienį apaštalinis nuncijus arkivyskupas Pedro Lopez Quintana vedė konferenciją Kauno arkivyskupijos kunigams. Jo pranešimo tekstas skelbiamas arkivyskupijos svetainėje. Kreipdamasis į dvasininkus nuncijus citavo popiežiaus Pranciškaus mintis, išsakytas Dvasininkijos kongregacijos simpoziumo dalyviams minint Vatikano II Susirinkimo dekretų apie kunigystę penkiasdešimtmetį. Nuncijus perteikė Šventojo Tėvo pristatytą kunigystės sintezę su vaizdžiais ir  taikliais pastebėjimais: „Esame sutverti tautai – Dievo tautai, – šis suvokimas padeda kunigams negalvoti apie save; padeda būti autoritetais, bet ne autoritarais; tvirtais, bet ne užkietėjusiais; džiaugsmingais, bet ne paviršutiniškais; padeda būti ganytojais, o ne pareigūnais“, – kalbėjo apaštalinis nuncijus.

Trečiadienį į Vilnių atkeliavo Betliejaus taikos ugnis. Bernardinų bažnyčioje ekumeninėmis pamaldomis prasidėjo Betliejaus taikos ugnies kelionė per Lietuvą. Betliejaus ugnį drauge su ramybės ir taikaus sambūvio palinkėjimu dalija skautai ir ateitininkai. Ugnis į Lietuvą atkeliauja iš Lenkijos, po to traukiniais ji keliauja po visą Lietuvą, perduodama į Latviją. Šiemetine akcija perteikiama žinia: „Taika patinka – visi geros valios žmonės jungiasi į tinklą“. Šis šūkis – tai aliuzija į bendravimą socialiniuose tinkluose: norint padaryti gerą darbą nepakanka „palaikinti“, paspausti nuorodą „patinka“. „Bernardinai.lt“ dienraštyje Lietuvos skautijos vadovė Ieva Leiputė džiaugiasi, kad Betliejaus ugnis kasmet laukiama beveik visose valstybinėse institucijose. Betliejaus ugnies dalijimas yra vienas iš skautų praktikuojamų gerų darbų.

„Lietuvos žiniose“ rašyta apie „Maltiečių sriubos“ akciją. Jau vienuoliktus metus Lietuvos miestų aikštėse raudonas prijuostes ryšintys Maltos ordino pagalbos tarnybos savanoriai dalija garuojančios sriubos dubenėlius ir šiuo gerumo gestu kviečia atsigręžti į vienišus senelius ir vargstančiuosius. Maltos ordino pagalbos tarnybos programų direktorė Rasa Stukienė pasakoja, kad „Maltiečių sriubos“ paramos akcija susideda iš trijų elementų: rudenį per Lietuvos televiziją pradedami rodyti dokumentiniai siužetai apie savanorių globojamus vienišus senelius įvairiose Lietuvos vietovėse. Gruodį Lietuvos miestuose organizuojami „Maltiečių sriubos“ renginiai, per juos renkamos lėšos projektui. Akcijos kulminacija – prieš pat Kalėdas vyksiantis labdaros koncertas, transliuojamas per Lietuvos televiziją.

Ketvirtadienį Ruklos pabėgėlių priėmimo centre lankėsi arkivyskupas Gintaras Grušas. Jis bendravo su priėmimo centre gyvenančiais žmonėmis, dalijosi su jais savo šeimos istorija; Jos nariai, taip pat turėjo palikti gimtinę. Vilniaus arkivyskupijos Caritas bendradarbiauja įgyvendinant pabėgėlių integraciją Lietuvos savivaldybėse. Pagal susitarimą su Europos Sąjunga  per pastaruosius metus iš pabėgėlių stovyklų perkelta į Lietuvą 210 asmenų.

Šiaulių visuomenei pristatytas Dievo tarnas kun. Pranciškus Budrys, kilęs iš Meškuičių parapijos, mokęsis Kražiuose, Šiauliuose, vėliau Peterburgo seminarijoje. Įšventintas kunigu jis buvo paskirta į Irkutsko parapiją, kur darbavosi iki mirties, nepaisydamas bolševikų valdžios persekiojimų. 1937 m. jis buvo sušaudytas drauge su kitais katalikais. Kun. Pranciškaus Budrio beatifikacijos byla vedama Sankt Peterburge. Apie jį rašyta Šiaulių vyskupijos svetainėje, taip pat „Šiaulių naujienose“.

Laikraštyje „XXI amžius“ informuojama apie restauruotus Kauno arkikatedros vargonus. Po trejus metus trukusių tvarkybos darbų vargonai suskambės per iškilmingą koncertą.

Laikraštyje „Katalikas“ skiltyje „Pašnekesys su provincijos klebonu“ kalbinamas Šešuolių, Šešuolėlių ir Zibalų parapijų klebonas kun. Egidijus Kazlauskas. Jis džiaugiasi kaimo žmonių nuoširdumu ir dalijasi svajone bent kartą per mėnesį aukoti Mišias tose gyvenvietėse, kur nėra bažnyčios, pavyzdžiui, kultūros namuose ar bibliotekoje. Lankydamas parapijiečius jis taip pat ragina, kad Kūčių vakarą niekas neliktų švęsti vienas.