Vatikano diplomatas: ar bombų „šalutiniai nuostoliai“ nekelia klausimų?

Vienas iš liūdnų istorijos reiškinių yra tai, kad didelė dalis sudėtingos ir greitos mokslinės ar technologinės pažangos vadovaujasi karine logika ar pritaikymu. Vietoj tarnavimo visų gėriui ji panaudojama naujų mirtinų ginklų kūrimui, naudojamų siaurų nacionalinių interesų siekimui, - sakė arkivyskupas Ivan Jurkovič, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Ženevoje esančiose tarptautinėse organizacijose.

Jis dalyvavo konferencijoje, skirtoje kai kurių konvencinių ginklų uždraudimui ar apribojimui, nustačius, kad jie veikia pernelyg žalingai ar beatodairiškai.

Humanitarinės konfliktų pasekmės yra milžiniškos, pažymėjo Šventojo Sosto diplomatas, paminėdamas pačių Jungtinių Tautų Organizacijos pateiktą faktą, jog 2015 metais kiekvieną minutę savo namus dėl prievartos palikdavo 24 asmenys. Tuo pat metu pasaulyje, rodos, abejingumas jų likimui ne mažėjo, o didėjo. Tokioje situacijoje nėra vietos ir laiko silpniems sprendimams.

Arkivyskupas Jurkovič paminėjo tris sritis, kurios itin probleminės. Pirma, tai padegamieji ginklai. Jie palieka žiaurias ir ilgalaikes žaizdas, veikia beatodairiškai, žalodami tiek kovotojus, tiek civilius. Jie taip pat naikina žmonių namus ar visuomeninę infrastruktūrą. Iki šiol egzistavusios normos ir įsipareigojimai yra nepakankami. Šventasis Sostas mano, kad tokių ginklų, ypač didelės galios, naudojimas turi būti draudžiamas ar bent reguliuojamas.

Antra, tai sprogstamieji ginklai, ypač kai naudojami apgyvendintose vietovėse. Jų žala yra beatodairiška, didelė ir ilgalaikė. Jie sunaikina būstus, ligonines, mokyklas, energijos ir vandens tiekimo sistemas, įkalindami žmones ilgalaikiame smurto ir skurdo cikle. Be to, nėra retas atvejis, kad šie ginklai nesprogsta iš karto, o gali suveikti po kelių ar keliolikos metų, žudydami ir žalodami žmones. Arkivyskupas Jurkovič paminėjo dar vieną iškalbingą faktą: 2015 metais tankiai apgyvendintose vietovėse panaudotų sprogstamųjų ginklų aukos daugiausia buvo civiliai – moterys, vaikai, vyrai -  virš 90 procentų, o ne kovotojai. Ar tokie „šalutiniai nuostoliai“ nekelia rimtų moralinių ir teisinių klausimų tarptautinei bendruomenei, ar tai nėra naujos situacijos, kurios taip pat turi būti integruotos į tarptautinių susitarimų lauką?

Arkivyskupas Jurkovič priminė jau ne kartą Šventojo Sosto išsakytą kritiką tendencijai kurti „autonominius ginklus“, mašinai, o ne žmogui „sprendžiant“ atimti ar palikti gyvybę, kai toks klausimas iš tiesų yra sunki atsakomybė ir visada turi įtraukti žmogišką būtybę, atsakingą už tokį sprendimą.    

Galiausiai Šventojo Sosto diplomatas pabrėžė, jog tikras saugumas ir taika yra pasiekiami ne ginklų varžybomis, o per bendradarbiavimą ir dialogą. Kol neįvyks tokio logikos pasikeitimo, tol civiliai mokės didžiausias aukas, ginklų pramonei tuo pat metu iš to pelnantis. (Vatikano radijas)