Lietuvos spaudos apžvalga (gruodžio 10 d.)

Caritas Lietuvoje jau devynioliktus metus pakvietė į advento akciją „Gerumas mus vienija“. Šių metų akcijos simboliai – advento vainikas ir Caritas žvakelė. Kviečiama kiekvieną advento sekmadienį uždegti vainike po žvakelę ir išgyventi susikaupimo laikotarpį maldos bendrystėje su visais, kuriems trūksta šilumos, vilties ir šviesos.

Prasidedant adventui „Bernardinai.lt“ dienraštyje domininkonas kun. br. Pijus Eglinas OP siūlė jį išgyventi kaip šviesų vilties laiką. Pasak jo, tai nėra atsigręžimas į „kažkokį etnografinį rūką ar abstraktų gėrį šv.Kalėdų pavidalu, bet laukimas ateinančio ir aiškiai suvokto Viešpaties  ir konkretaus susitikimo su Juo“. Paklaustas apie atsaką masinio dovanų pirkimo reiškiniui brolis domininkonas siūlo pradėti nuo savęs ir bent su artimiausiais žmonėmis laikytis protingumo ir įvardinti, kad širdies šiluma – pagrindinė kalėdinė dovana.

Vis dėlto viešojoje erdvėje daugiausia kalbėta ne apie dovanas ar eglutes.

Laikraštyje „XXI amžius“ kun. Vytenio Vaškelio komentaras dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų pavadintas „Ir Kristus buvo embrionas“. „Būdamas embrionu Jis amžiams pagerbė šį pirminį žmonių „luomą“. Dievo akyse nuolankus mažumas yra įsikūnijęs kilnumas“, – rašo kunigas.

„Laisvos visuomenės instituto“ teisininkų komentare supažindinama su Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų svarstymu. Kristina Zamarytė - Sakavičienė paaiškina, kad rugsėjo mėnesį priimtame įstatyme buvo palikta didelė spraga, neaptarus nepanaudotų embrionų likimo. Naujosios pataisos draudžia embrionų eksportą, naikinimą, todėl jomis būtų išlaikoma pagarba žmogaus gyvybei. Vygantas Malinauskas pristato Bažnyčios požiūrį į pagalbinį apvaisinimą, grindžiamą argumentu, kad žmogaus gyvybė saugotina nuo pat pradėjimo. Jis popiežiaus Jono Pauliaus II enciklikoje „Evangelium vitae“ nusakytą patarimą politikams: nesant galimybės pasiekti pilnutinio gėrio, būtina daryti bent kažką, kad blogis būtų sumažintas, nors ir negalima jo visiškai išvengti.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo aptarimas išryškino didžiųjų portalų, pvz.,Delfi.lt, deja, ir visuomeninio transliuotojo žurnalistų aiškų šališkumą, propagandinį stilių. Laidose bei publikacijose kartais gudriau, kartais grubiau siekta išvengti pašnekovų bei nuomonių, argumentuojančių už pagarbą žmogaus gyvybei. Vis dėlto šalia emocingų kaltinimų srauto buvo taip pat padorios diskusijos elementų.

Andrius Kubilius Facebook tinkle paskelbė komentarą apie „vertybes ir logiką“. Jis primena savo „meilę fizikai ir jos logikai“ ir dalijasi sutrikimu, susidūrę su kitokios plotmės logika: cituoju: „Diskusija dėl embrionų apsaugos mane nustumia į visiškas logikos pinkles“. Reikšminga, kad politikas taip pat asmeniškai dalijasi savąja krikščioniškojo gailestingumo samprata.

Teisininkas Vygantas Malinauskas „Bernardinai.lt“ dienraštyje atsiliepia į A. Kubiliaus pastabas, suskirstytas trimis punktais : „apie mokslą, embrionus ir gailestingumą“. Atpainiodamas „A. Kubiliaus logikos“ kamuolį, pagal kurią įstatymus turėtų kurti konkrečios srities profesionalai, jis ironiškai klausia: kodėl tada, pavyzdžiui, nepatikėjus alkoholio gamybos ir prekybos reglamentavimo šios srities profesionalams?

„Kataliko balso“ iniciatyvos bendradarbė Toma Bružaitė Facebook tinkle taip pat pakomentavo Andriaus Kubiliaus pasvarstymus. Ji primena, kad teisėtas noras susilaukti vaikų vis dėlto nereiškia „teisės į vaiką“. Tikrasis gailestingumas yra padėti šeimoms susilaukti vaikų, neapeinant tiesos tiek apie žmogaus embrioną, tiek apie vaiko teises, tiek apie moters ir vyro sveikatą.

Ketvirtadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Vilniaus pal. kun. Mykolo Sopočkos hospise. Pasak prezidentės, šis hospisas yra geras pavyzdys, kaip galima suderinti savanorių, Bažnyčios ir valstybės pastangas. Mykolo Sopočkos hospise talkina apie 100 savanorių, tarp jų yra keletas nuteistųjų iš netoliese esančių pataisos namų. Hospisui vadovauja jau 20 metų su nepagydomais ligoniais dirbanti ses. Michaela Rak ZSJM.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje pakalbintas nesenia Lietuvoje lankęsis Popiežiškosios tarybos „Cor unum“ pasekretoris mons. Segundo Tejado Muňoz. Jis pasakoja apie savo patirtį dirbant Albanijos „Caritas“ – tai jam padeda suvokti problemas buvusio sovietinio bloko šalyse.  Svečias vertino Lietuvos Caritas išgyvenamą brandos procesą, nuo nacionalinio lygmens vis labiau įsiliejant į parapijas, tarp tikinčiųjų.

Portale „L24.lt“ pranešama apie Vilniuje Dievo Gailestingumo šventovėje vykusias padėkos ir atsisveikinimo pamaldas: po 11 darbo metų Vilniuje į Lenkiją išvyko Gailestingojo Jėzaus brolių kongregacijai priklausantis kun. Mariuszas Marszalekas. Jis buvo filmo „Pasitikiu Tavimi“,parodos „Vilnius – Gailestingumo miestas“ iniciatorius, koordinavo Gailestingumo metų renginius Vilniaus arkivyskupijoje.

Kun. Roberto Skrinsko leidžiamame interneto biuletenyje „Pro Vita žinios“ rašoma apie popiežius Pranciškaus paskelbtus atlaidus Švč. M. Marijos apsireiškimo Fatimoje šimtmečio proga. Primenama apie Šiluvos Apsireiškimo koplyčioje gerbiamą Fatimos Marijos statulėlę, įvežtą į Lietuvą nepaisant sovietų valdžios varžymų, ir aptariamos sąlygos, kaip Lietuvos tikintieji gali pelnyti jubiliejinius Švč. M. Marijos apsireiškimo Fatimoje atlaidus. (Kastantas Lukėnas)