Arkivysk. Pizzaballa: „Karas tarp musulmonų, pasitraukę krikščionys nebegrįš“

Ideologijos, sugriovę Siriją ir Iraką, pasiekia ir Jordaniją. Jaunimo fundamentalizmas gąsdina. Jeruzalės lotynų patriarchato apaštalinis administratorius arkivyskupas Pierbattista Pizzaballa, trumpam lankęs gimtąjį Bergamą (Italija), davė interviu laikraščiui „Vatican Insider“.

Pasakodamas apie situaciją Artimuosiuose Rytuose, jis pažymi, kad jo administruojama vyskupija (apimanti Jordaniją, Izraelį, Palestiną ir Kiprą) kiek mažiau įtraukta, nepatiria tokių tragedijų kaip Sirija ar Irakas. „Tačiau ir mes juntame tiesiogines pasekmes: atvyksta milijonai pabėgėlių, kurie keičia mūsų parapijų veidą. Ideologijos, kurios sugriovė tas šalis, tam tikru būdu pasiekė ir mus“, - pasakoja Pizzaballa, paaiškindamas, kad jaunoji karta keičiasi, fundamentalizmas neaplenkė ir Jordanijos, ir tai gąsdina. Jaunimas nebejaučia tokio ryšio su Bažnyčia, koks buvo būdingas jų tėvams – jų santykis labiau emancipuotas, ypač Jordanijoje ir Izraelyje, ir tam reikia skirtingų atsakymų. Jeruzalės lotynų patriarchato vyskupija nevienalytė, apima keturias šalis, reikia atsižvelgti į skirtingas zonas ir poreikius; čia netinka vienoda pastoracinė programa, tad dvasininkija turi ją rimtai apsvarstyti.

Kokioje stadijoje šiuo metu yra dialogas tarp izraeliečių ir palestiniečių? Arkivysk. Pizzaballa pažymi, jog šiuo metu dialogas apmiręs, politiniu lygiu niekas nevyksta, ir taip yra dėl įvairių priežasčių – Izraelis konservatyvėja, palestiniečiai pasidaliję, tarptautinė bendruomenė veikiausiai pavargo nuo šios temos, be to, yra skubesnių spręstinų problemų šiuo metu, kaip, pavyzdžiui, konfliktai Sirijoje ir Irake. Jeruzalės Lotynų patriarchato vadovas apgailestauja, kad situacija Sirijoje tragiška, šalis sugriauta. „Jau matome, kuo tai baigsis: akivaizdu, kad galutinis žodis bus Irano, Assado ir Putino, tačiau kokia kaina? Sugriauta ne tik šalies infrastruktūra, bet nutraukti ryšiai tarp įvairių bendruomenių, vyrauja neapykanta. Nemanau, kad krikščionys, kurie pasitraukė, ten dar norės rizikuoti savo ateitimi“, dalijasi mintimis arkivyskupas. Pasak jo, tas pats vyksta ir Irake. P. Pizzaballa pasakoja vieną epizodą, kai lankydamasis mokykloje, kur mokosi irakiečių pabėgėlių vaikai, per pertrauką paklausė mokytojų, pagal kokią programą moko vaikus – Jordanijos ar Irako? Nusijuokę jie atsakė – „Britų! Visi išvyksim“. Kariai negali sukurti taikos, jie gali tik nugalėti kare. Taikai sukurti reikia politikos, kurios dabar nėra ir neaišku kokia ji bus, kada, - pastebi arkivyskupas, pridurdamas, kad po to, ką matė, krikščionys pasitraukė ir vargu ar grįš. Toks karas, kurio pagrindas religinis, pakirto visus krikščionių bendruomenės atspirties taškus, ir tai labai neramina. Kita vertus, istorija rodo, kad tai ne pirmas kartas, kai Artimuosiuose Rytuose matome šią situaciją, primena jis. Pavyzdžiui, kas nutiko armėnams prieš šimtą metų. Tai gilios žaizdos, tačiau perfrazuojant šv. Paulių, krikščionys buvo mušami ir žeminami, tačiau neįveikti.

Arkivysk. Pierbattista Pizzaballa patikslina, kad tai karas, vykstantis visų pirma tarp musulmonų, tačiau kiekvienas jį mato iš savo perspektyvos. Krikščionys Sirijoje ir Irake jaučiasi esą pasaulio neapykantos objektu. Kita vertus,  ir musulmonai tai jaučia ir jaučiasi pasaulio neapykantos objektu. Tai karas tarp musulmonų, kurio pasekmės krikščionims – skaudžios. Tačiau negalima sakyti, kad krikščionys jaučiasi apleisti - Visuotinė Bažnyčia ir Caritas daro išties labai daug dalykų, nors ir visada yra kur tobulėti, apibendrina arkivyskupas. (Vatikano radijas)