Popiežius susitiko su užsieniečių studentų sielovados kongreso dalyviais

Šį, jau ketvirtąjį, kongresą surengė Popiežiškoji migrantų ir keliaujančiųjų sielovados taryba, kurios žinioje, iki po mėnesio numatyto šios tarybos įjungimo į naują kelias tarybas apjungiančią dikasteriją, lig šiol buvo užsienyje studijuojančių katalikų sielovados reikalai. Romoje vykstantis užsieniečių studentų sielovados kongresas prasidėjo pirmadienį, lapkričio 28-ąją, ir baigiasi penktadienį, gruodžio 2-ąją. Kongreso tema – moraliniai iššūkiai, su kurias susiduria užsienyje studijuojantis jaunimas, trokštantis kurti geresnę, sveikesnę visuomenę.

Ketvirtadienį Vatikane priėmęs pusantro šimto kongreso dalyvių, popiežius sakė, kad visose jaunimo sielovados sferose, įskaitant ir šią gana specifinę užsienyje studijuojančio jaunimo sielovadą, visada pagrindinis tikslas turi būti padėti jaunimui jaustis vis labiau atsakingais už savo pačių ir visuomenės ateitį, vis labiau angažuotis į teisingos, taikios ir sveikos visuomenės kūrimą. Dabartiniais laikais susiduriame su daugybe moralinių iššūkių ir ne visada lengva, ypač jaunam žmogui, ištikimai gyventi pagal tiesą ir moralines vertybes. Tačiau su Dievo pagalba ir nuoširdžiu troškimu daryti gera gali būti įveiktos visos kliūtys.

Popiežius sakė, kad pasak šiandien labiausiai paplitusios sampratos, išsilavinęs žmogus, intelektualas, daro viską, kad kuo geriau save realizuotų, siekia pripažinimo, dažnai per daug nesijaudindamas kitais žmonėmis. Šiam modeliui, sakė Pranciškus, reikia priešpastatyti kitą modelį, kuriame daugiau dėmesio būtų skiriama solidarumui, bendro gėrio ir taikos siekimui. Nes tik taip išsilavinęs žmogus, intelektualas, gali kurti sveikesnę visuomenę.

Užsienyje studijuojančio jaunimo reiškinys nėra naujas, tačiau šiais laikais, vykstant globalizacijai, jis įgavo kur kas didesnį mastą ir įgijo kur kas didesnes galimybes skatinti kultūrų susitikimą ir mainus. Tačiau atsirado ir naujų neigiamų pasekmių, tokių kaip užsidarymas, gynimasis nuo to kas skirtinga ir nepažįstama, išaugo vidinės sienos, neleidžiančios žiūrėti broliui ir seseriai į akis, suprasti kaip būtų galima jiems padėti. Taip pat ir tarp jaunimo – ir dėl to liūdna – gali įsipinti „abejingumo globalizacija“, dėl kurios žmogus tampa kurčias kito žmogaus pagalbos šauksmui.

Pasak popiežiaus, užsienyje studijuojantis jaunimas supranta šiuos pavojus, nes gyvenimas ne savo šalyje, toli nuo šeimos ir savo įprastinės aplinkos, jauną žmogų padaro jautresnį kitiems žmonėms, skatina didesnę atsakomybę už visą visuomenę ir aplinką, o tai savo ruožtu pasitarnauja, kad jaunimas labiau angažuotųsi į teisingesnio pasaulio kūrimą. (Vatikano radijas)