2016-11-26 00:00:00

„Įžvelgti kokia yra Dievo valia“. Pokalbis su t. Gintaru Vitkumi SJ, dalyvavusiu Jėzaus Draugijos generalinėje kongregacijoje


Nuo spalio 2 d. iki lapkričio 12 d. Romoje vyko Jėzaus Draugijos 36-oji generalinė kongregacija. Buvo išrinktas naujas Jėzaus Draugijos generalinis vyresnysis t. Arturo Sosa SJ, pakeitęs šiose pareigose t. Adolfo Nicolasą SJ. Buvo taip pat aptarta visa plati jėzuitų veikla, ieškoma būdų kaip atsiliepti į dabartinio meto iššūkius. Lietuvos ir Latvijos provincijai kongregacijoje atstovavo provinciolo tarnystę baigiantis t. Gintaras Vitkus SJ.

Kongregacija, kurioje aš pirmą kartą dalyvavau, iš tikrųjų buvo labai intensyvi. Mes dirbome po šešias dienas per savaitę. Baigdavome darbą Mišiomis vakare, jau maždaug apie 19 val. Tai buvo gera patirtis kaip gerą išsilavinimą turintys kunigai ir broliai jėzuitai diskutuoja, ieškodami geriausių sprendimų, pasitelkdami ir savo natūralius gabumus, savo žinias, išsilavinimą, bet kartu tyrinėdami ir ieškodami ko gi Dievas nori. Toks ieškojimas vyksta per maldą, tiek asmeninę, tiek bendruomeninę.

Kongregacijos išvados sudėtos į baigiamuosius dokumentus.

Vienas dokumentas susijęs su misija. Jis pavadintas „Bendražygiai susitaikymo ir teisingumo misijoje“. Antras dokumentas „Atnaujintas valdymas, atnaujintai misijai“. Trečias  - laiškas karų ir konfliktų židiniuose esantiems jėzuitams ir malda už juos.

Pirmasis dokumentas buvo pradėtas rengti gana anksti. Dar prieš prasidedant mūsų kongregacijai tėvas generalinis vyresnysis paprašė kiekvieną jėzuitą praleisti kelias savaites maldoje ir atsakyti į klausimą, ko Dievas norėtų, kad jėzuitai darytų. Jėzuitams ir mūsų bendradarbiams skirtame dokumente pabrėžiama, jog jėzuitai yra kartu, nes jie nori dalyvauti Jėzaus apaštališkoje misijoje. Vienas iš šios misijos darbų  yra išlaikyti gerą bendruomenę, kad vietinė bendruomenė būtų Dievo karalystės skleidimosi vieta, kad būtų svetinga ir jauniems žmonėms, ir vargšams, ir persekiojamiems, ir migruojantiems, pabėgėliams, kad šita bendruomenė galėtų liudyti Evangeliją pati patirdama džiaugsmą.

Mus labai paveikė Šventojo Tėvo apsilankymas. Šventasis Tėvas primygtinai paragino, kad jėzuitai išliktų savo tradicijai būti įžvalgiais žmonėmis, dvasiškai įžvalgiais. Tas žodis „discernimento“ reiškia „atskirti dvasias“, įžvelgti kur yra Dievo valia, kad mes ne savo užgaidas, ne savo planus įgyvendintume, bet kad mes atpažintume kur Dievo Dvasia kreipia mus ir visą Bažnyčią.

Tas pagrindinis kongregacijos paskelbtas dokumentas kalba apie atsiliepimą į misiją. Mes esame jautrūs konkrečių žmonių poreikiams, jų situacijai, kad įsitrauktume į veiklą siekdami taikos ir teisingumo. Dokumentas kalba apie tris sritis – susitaikymą santykiuose su Dievu, susitaikymą žmonijoje tarp skirtingų jos grupių, kurios dažnai būna susipriešinusios, ir susitaikymą su visa gamta, su visa aplinka.

Susitaikymas su Dievu yra aktualus visų šiandienos žmonių iššūkis. Pasaulis nebeieško Dievo, ypatingai mūsų šiaurės pusrutulyje žmonės nebegirdi Jo ir dažnai visa kultūra priešinasi Dievo buvimo pripažinimui. Mes, jėzuitai, ieškome būdų, kalbos kaip Dievas galėtų prakalbėti mums. Ieškome susitaikymo su žmonija ir suprantame, kad teisingumas yra neišvengiama susitaikymo sąlyga. Jėzuitai yra kviečiami būti jautrūs pabėgėliams, kad galėtų būti svetingi savo bendruomenėse, kad ir savo institucijose rūpintųsi kaip galėtų namus praradusiems žmonėms įsikultūrinti naujoje aplinkoje, kad jie neprarastų vilties, kad jiems nebūtų prieš nosį užtrenkiamos durys. Kita tikslinė grupė, kurioje turime reikštis galvodami apie žmoniją – tai turime prisiminti į paribius nustumtus žmonės, kurie išnaudojami, kurie skursta, kurie yra praradę teises ir galimybes. Kita ypatinga grupė, į kurią ypatingai kreipiamas mūsų dėmesys – tai smurto apraiškos, kai galingieji, stipresnieji išnaudoja kitus naudodami prievartą. Visi žinome kas vyksta dabar pasaulyje prisidengiant religija, prisidengiant Dievo vardu. Trečioji susitaikymo sritis yra susitaikymas su gamta. Aplinkosaugos krizė reiškiasi kartu su socialine krize. Žmonės išnaudoja gamtos išteklius, o kartu nuvertinamas ir žmogus, jis irgi išnaudojamas. Ir to pasekmėje atsiranda didelės neteisybės.

Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincija maža, kunigų nedaug. Esate susikoncentravę pirmiausia į švietimą, yra gimnazijos, yra akademinė sielovada, taip pat sielovada parapijose. Kokią įtaką ši kongregacija turės kasdieninei Lietuvos ir Latvijos jėzuitų veiklai?

Dabar yra laikotarpis, kurio metu visa Draugija ir su jėzuitais besibičiuliaujantys žmonės turės visų pirma susipažinti su kongregacijos paskelbtais dokumentais. Ir tada vėlgi turėsime atlikti tą dvasinę įžvalgą. Kalbėsimės melsdamiesi, kad nuspręstume ką savo veikoje turėtume koreguoti. Kongregacijos siekis buvo gauti tam tikrą naują impulsą, naują jėgą, energiją, kad atsinaujintume, kad galėtume atsiliepti į dabartinimus iššūkius.

Jėzuitai Lietuvoje susitelkę daugiausia į švietimą. Tiek vidurinį, tiek pradinį, tiek ir profesinį, Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje – ir į aukštąjį ugdymą. Ugdymas šiose mokyklose turi būti taip kreipiamas, kad ir mokiniai, ir mokytojai, ir mokinių šeimų nariai taptų sąmoningesni, suprastų iššūkius, ir kad jie būtų draugiškesni, svetingesni pabėgėliams, vargšams, kad savo talentais, savo gabumais galėtų pasidalinti su kitais. Yra taip pat ir kitas klausimas – kaip mes atsiliepiame į ekologijos problemas, kaip apribojame vartojimą, kad saugotume gamtą.

Kitas mums, jėzuitams ir mūsų bendradarbiams svarbus iššūkis – tai mokytis kaip atlikti dvasinę įžvalgą būnant bendruomenėje, mokytis reflektuoti ir tuomet kartu ieškoti sprendimų, prašant, kad veiktų Dievo Dvasia. Tai yra iššūkis ir aš manau, kad ir kongregacijos, ir Šventojo Tėvo paraginimas duos vaisių.

Ačiū.








All the contents on this site are copyrighted ©.