Lapkričio 10-12 dienomis Vatikane vyko XXXI Popiežiškosios
sveikatos apsaugos darbuotojų tarybos surengta tarptautinė konferencija, kurios tema:
„Už sveikatos apsaugo kultūrą – priimančią ir solidarią, tarnaujančią asmenims, kurie
kenčia nuo retų patologijų ir apleistų tropinių ligų“. Į konferencijos dalyvius, kvalifikuotus
ekspertus iš įvairių pasaulio šalių, popiežius kreipėsi pasiųsdamas žinią, kurioje
primenama, kad jei žmogaus vertingumas yra išskirtinis, iš to išplaukia, kad kiekvienas
asmuo, ypač kenčiantis, taip pat ir nuo retos ar apleistos ligos, turi būti priimtas,
juo rūpinamasi, ir jei, įmanoma, jis turi būti pagydytas. Pasak popiežiaus Pranciškaus,
veiksmingai kovoti su retomis patologijomis ir apleistomis tropinėmis ligomis reikia
ne tik kvalifikuotų sveikatos priežiūros darbuotojų įgūdžių, bet įvairių faktorių,
tarp jų ir administracinių bei politinių sprendimų. Kiekvienos iniciatyvos pagrindas
turi būti laisvas ir drąsus troškimas išspręsti šias globalios sveikatos priežiūros
problemas, ir tam reikalinga tikra „širdies išmintis“.
Naujausi Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenys
nurodo, kad vadinamosios „retos“ ligos visame pasaulyje paliečia 400 milijonus žmonių.
Apleistų tropinių ligų scenarijus dar dramatiškesnis – nuo jų kenčia daugiau nei milijardas
žmonių. Daugiausia tai užkrečiamos ligos, paplitusios skurdžiausiose šalyse, kur sveikatos
priežiūros paslaugos nepakankamos padengti esminius poreikius, ypač Afrikoje ir Lotynų
Amerikoje. Popiežius pabrėžia, jog Bažnyčia visuomet buvo tarp tų, kurie įsipareigoja
būti arti kenčiančio žmogaus ir lydėti jį. Popiežius atkreipė dėmesį, kad šios retos
ar apleistos ligos ir aplinka yra labai susiję. Nors daugelis retų ligų turi genetines
priežastis, kitas sukelia aplinkos faktoriai. Didžiausia našta tenka vargingiausiems
gyventojams, skurdžiausioms šalims, todėl Šventasis Tėvas dar kartą atkreipia dėmesį
kaip begaliniai svarbu gerbti ir saugoti kūriniją, mūsų bendrus namus.
Popiežius savo žinioje pabrėžia, kad Bažnyčios prioritetas
būti išeinančia Bažnyčia, konkrečiai liudijant dievišką gailestingumą, tampant „lauko
ligonine“ marginalizuotiems žmonėms, kurie gyvena egzistencinėse, socio-ekonominėse,
sveikatos priežiūros ar geografinėse paraštėse.
Nors tiesa tai, kad rūpinimasis asmeniu, sergančiu
reta ar apleista liga didžia dalimi susijęs su tarpasmeniniu santykiu tarp gydytojo
ir paciento, taip pat tiesa ir tai, kad socialine prasme į šį sveikatos priežiūros
reiškinį reikia žvelgti pro teisingumo prizmę, ta prasme kiekvienam suteikiant tai,
kas priklauso, tai yra vienodą prieigą prie veiksmingos priežiūros dėl vienodų sveikatos
poreikių, nepaisant socio-ekonominių, geografinių ar kultūrinių faktorių. Pagrindas
tam glūdi trijuose socialinio Bažnyčios mokymo principuose - bendruomeniškumo, subsidiarumo,
solidarumo. Šios trys kolonos gali padėti rasti realistinius, drąsius, dosnius ir
paremiančius sprendimus, kad būtų galima dar efektyviau reaguoti ir spręsti skubias
sveikatos priežiūros problemas, kaip ir retų bei apleistų ligų atveju, - žinios
pabaigoje rašo popiežius, palaimindamas XXXI sveikatos apsaugos darbuotojų konferencijos
dalyvius, jų šeimas ir bendruomenes, bei pavesdamas Mergelei Marijai, Ligonių sveikatai,
šios konferencijos darbus. (Vatikano radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |