Popiežiaus Pranciškaus homilija. Krikščioniška meilė konkreti

Krikščioniška meilė tai ne ideologija, ne filosofinė idėja; krikščioniška meilė yra konkreti, kaip konkretus yra Dievo įsikūnijimas žmonių istorijoje. Apie tai popiežius Pranciškus kalbėjo penktadienio rytą aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos pirmajame skaitinyje apaštalo šv. Jono primintą meilės įsakymą ir įspėjimą prieš tuos, kurie nepripažįsta, kad Jėzus Kristus yra atėjęs kūne. Apie tokius Jonas kalba naudodamas labai griežtus žodžius, vadindamas juos  apgavikais ir antikristais.

„Meilė, kuri nepripažįsta Jėzaus įsikūnijimo, atėjimo kūne, tai ne meilė, kurią Dievas mums įsako. Tai supasaulėjusi meilė, filosofinė meilė, abstrakti meilė, apribota, atskiesta meile. Ne! Krikščioniškosios meilės kriterijus yra Žodžio Įsikūnijimas. Kas sako, kad krikščioniška meilė yra kas kita, tas yra antikristas! Jis netikiki Žodžio Įsikūnijimu. Štai kokia yra mūsų tikėjimo tiesa: Dievas atsiuntė savo Sūnų, jis įsikūnijo ir gyveno kaip mes. Turime mylėti kaip Jėzus mylėjo, mylėti Jėzaus pavyzdžiu, mylėti einant Jėzaus keliu. Eiti Jėzaus keliu – tai aukoti gyvybę“.

Mylėti kaip Jėzus, pasak popiežiaus, tai išeiti iš savo egoizmo, eiti pas kitus, jiems patarnauti. Krikščioniška meilė yra konkreti, nes konkretus yra Dievo buvimas su mumis Jėzuje Kristuje. Dėl to neturime per daug teorizuoti meilės, kad nepaverstume jos meile be Kristaus, kad nepradėtume tikėti Dievo be Kristaus, Kristaus be Bažnyčios, Bažnyčios be Dievo tautos.

„Melskime Viešpatį, kad mūsų keliavimas jo meilėje niekada netaptų abstrakčia meile, sakė Pranciškus. Meilė visada tebūnie konkreti, su gailestingumo darbais; visada tebūnie prisilietimas prie Kristaus kūno, prie Įsikūnijusio Kristaus. Diakonas Laurynas sakė, kad vargšai yra Bažnyčios turtas. Kodėl? Dėl to, kad jie yra kenčiantis Kristaus kūnas!  Prašykime malonės, kad nepasiduotume tam daugelį žmonių sugundančiam procesui, kuris suintelektina, ideologizuoja meilę, padaro Bažnyčią bekūne, padaro krikščionišką meilę bekūne, o galiausiai nuveda iki liūdno spektaklio, kuriame tikima Dievą be Kristaus, Kristų be Bažnyčios, Bažnyčią be Dievo tautos“. (Vatikano radijas)