Savaitės apžvalga (lapkričio 5)

Kastantas Lukėnas

Prasidėjusį lapkritį įprastai lydi mirusiųjų pagerbimo tema.

Vėlinių dieną Lietuvos ambasados Rusijoje iniciatyva senosiose Vladimiro miesto kapinėse buvo pagerbtas Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio atminimas. Šalia Vladimiro kalėjimo esančiose kapinėse atidengtas renovuotas memorialas, skirtas arkivyskupui M. Reiniui ir kitiems žinomiems lenkų, ukrainiečių, estų, japonų politiniams kaliniams atminti. Arkivyskupo Mečislovo Reinio beatifikacijos byla pradėta 1998 m.

Visų Šventųjų vakarą Kauno arkivyskupijos jaunimo centras vykdė evangelizacinę misiją „Šviesa naktyje“. Jos metu būrys jaunų savanorių gatvėse kvietė praeivius į arkikatedrą, o ten besimeldžiančius lydėjo giesmėmis.

Vėlinių išvakarėse Kauno akademinis jaunimas sukvietė į akciją „Sielų upė“, vykusią jau penkioliktą kartą. Iš Senamiesčio gatvėmis nutiestas žvakių takas priminė iškeliavusius amžinybėn.

Psichoterapeutas ir publicistas Gintautas Vaitoška „Bernardinai.lt“ dienraštyje rašo : „Jauniems skaitytojams apie tai, kaip norėsis mirti pasenus“. Neįprastą temą specialiai jaunimui skirtoje skiltyje autorius paaiškina ne tik Vėlinių laikotarpio pretekstu. Jauni žmonės kviečiami apmąstyti vaisingumo dovaną, atveriančią „meilės mainus“ šeimoje tarp tėvų ir vaikų kartų.

Portale „Pro Patria“ kun. Roberto Urbonavičiaus tekste primenama apie praeities krikščionių puoselėtą laimingos mirties malonę: tai linkėjimas pasitikti mirtį tinkamai jai pasirengus.

Joanitas brolis Jonas Chrizostomas, lydėdamas „Lietuvos žinių“ skaitytojus per liturginių skaitinių ciklą, pabrėžia, kad tikrasis krikščionio identitetas – būti Dievo vaiku, Prisikėlimo vaiku. Jis kviečia prašyti Šventosios Dvasios, „kad negyventume pasaulyje kaip našlaičiai, neturintys vilties, o apraudodami savo mirusiuosius, užmigusius Viešpatyje, nepasiliktume jų kapuose“.

Komentare per LRT radiją Ramunė Sakalauskaitė priminė prieš 25 metus neaiškiomis aplinkybėmis žuvusį, veikiausiai sovietų saugumiečių nužudytą kun. Bronislovą Laurinavičių, tikinčiųjų teisių gynėją, Lietuvos Helsinkio grupės narį, įrašytą į XX a. tikėjimo liudytojų martirologą.

Laikraštyje „XXI amžius“ rašyta apie Vengrijos revoliucijos 60-metį, paminėtą Vėlinių išvakarėse Vilniuje ir Kaune. Vengrijos įvykių atgarsiai Vėlinių minėjimą Lietuvoje taip pat įprasmino kaip pasipriešinimo sovietų okupacijai simbolį.

Lapkričio „Artumoje“ mintimis po rinkimų dalijasi rašytojas bei publicistas Antanas Gailius ir politologas Vincentas Vobolevičius. Jie abu pastebi pastaruoju metu  išryškėjusią politinių simpatijų takoskyrą tarp tikinčiųjų, net to paties katalikų mėnraščio skaitytojų. Antanui Gailiui nepasitikėjimą kelia Lietuvos piliečių polinkis ieškoti vis naujų politikos gelbėtojų. Jis ragina išdrįsti viešai kalbėti apie vidinius krikščionių nesutarimus, pavyzdžiui, tarp „tautinės“ ir „visuotinės“ Bažnyčios.

Vincento Vobolevičiaus nuomone, „normalus ir sveikas dalykas“ yra tai, kad katalikiškomis nuostatomis besivadovaujančių politikų yra ne vienoje partijoje. Dėl to politikai ne vien žodžiais, bet ir darbais privalo stengtis, jei nori sulaukti krikščioniškų pažiūrų piliečių palaikymo.

Penktadienį Lietuvių katalikų mokslo akademija surengė susitikimą su kardinolu Audriu J. Bačkiu, kuriame kvietė pokalbiui-diskusijai apie šeimos sielovadai skirtą dokumentą, posinodinį apaštališkąjį paraginimą „Amoris laetitia“.

„Laisvos visuomenės instituto“ komentare priminta tradicija per Vėlines paminėti taip pat dėl aborto negimusius kūdikius. Tiesa, šiais metais nebuvo vykdoma akcija „Renkuosi gyvybę“, uždegant žvakutes už negimusius vaikus.

LVI Komentare taip pat plačiau pristatoma Lietuvoje įsibėgėjanti Europos piliečių iniciatyva „Mama, tėtis ir vaikai“, kuria siekiama aiškiai teisiškai apibrėžti šeimą ir santuoką.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje rašoma apie ketverius metus Vilniuje Šv. Ignoto bažnyčioje veikiančią paramos grupę, skirtą žmonėms, patyrusiems artimųjų netektis dėl autoavarijų ar kitų priežasčių. Lietuvos policijos kapeliono kun. Algirdo Toliato pokalbis su psichologe Danute Lapėnaite pavadintas pagal įvardintą patirtį: „Šalia išgyvenančiojo netektį gydome, patys gyjame ir augame“.

Seimas, vadovaudamasis Religinių bendrijų įstatymu, suteikė valstybės pripažinimą Lietuvos sekmininkams – Evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai. Evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga vienija beveik 2 tūkst. narių, susibūrusių 23 bendruomenėse. Ši bendrija tęsia XX a. pradžioje Lietuvoje atsiradusių sekmininkų bendruomenių veiklą.

Laikraštyje „Katalikas“ tęsiama rubrika „Pašnekesys su provincijos klebonu“. Kavarsko, Kurklių ir Užunvėžių klebonas kun. dr. Nerijus Vyšniauskas yra taip pat lietuvių bendruomenės Danijoje kapelionas. Pats užaugęs mieste, jis nemano, kad dirbti kaime nuobodu ir džiaugiasi sutinkamais aukštos kultūros ir tikėjimo žmonėmis, įnešančiais šviesos į parapijos gyvenimą, praturtinančiais kunigą savo gyvenimo patirtimi.