Popiežius: Dievas guodžia širdyje ir tikinčiųjų bendruomenėje

Šeštadienio rytą Tbilisio stadione popiežius Pranciškus aukojo Mišias, kuriose dalyvavo Gruzijos katalikai. Mišios buvo aukojamos lotynų apeigomis, tačiau jose dalyvavo taip pat ir tikintieji, priklausantys armėnų ir chaldėjų apeigų katalikų bendruomenėms. Žadėjo dalyvauti ir Ortodoksų patriarchato atstovai, bet nedalyvavo.

„Daugiau yra Dievą mylinčių moterų negu vyrų“, rašė šv. Kūdikio Jėzaus Teresė, kurios minėjimą šiandien švenčiame, sakė Pranciškus, pradėdamas Mišių homiliją. Gruzija turi labai daug motinų ir močiučių, kurios saugo ir perduoda šv. Ninos šioje žemėje pasėtą tikėjimą, kurios kenčiantiems duoda atsigerti gaivaus Dievo paguodos vandens.

Pasak popiežiaus, atsimindami koks svarbus moterų ir motinų vaidmuo, geriau suprasime Mišių pirmajame skaitinyje skambėjusius pranašo Izaijo žodžius: „Kaip motina guodžia savo sūnų, taip aš paguosiu jus“ (Iz 66,13). „Kaip motina padeda vaikams kelti jų sunkumus, taip Dievas prisiima mūsų nuodėmes, mūsų nerimą. Jis mus gerai pažįsta ir mus be galo myli. Jis išklauso mūsų maldą ir nušluosto mūsų ašaras“.

„Gyvenimo sūkuriuose labiausiai mus guodžia Dievo buvimas mūsų širdyse, kalbėjo popiežius. Dievo artumas yra tikros paguodos šaltinis, jis vaduoja mus iš blogio, atneša ramybę, ugdo džiaugsmą. Tačiau jei širdies durys užsidaro, Dievo šviesa mūsų nepasiekia ir skendime tamsoje. Tuomet pasiduodame pesimizmui, nesėkmėms, nieko gero nesitikime. Užsidarome liūdesyje, sielvarto požemiuose, savo vidinėje vienatvėje. O kai tik atveriame širdies duris paguodai, įsiveržia į jos vidų Viešpaties šviesa!“

Tačiau, pastebėjo popiežius, Izaijas priduria, kad Dievas mus guodžia ne tik širdyje, bet ir Jeruzalėje, tai reiškia Dievo namuose, tikinčiųjų bendruomenėje, Bažnyčioje. Krikščionys visada, net ir tuomet kai patys kenčia, yra pašaukti skelbti viltį liūdintiems, padėti atsigauti nusivylusiems, visiems žmonėms nešti Jėzaus šviesą, artumą, atgaivą ir atleidimą. Tačiau, kad galėtume priimti Dievo paguodą, mes patys turime būti maži kaip vaikai, turime būti kaip vaikas ant motinos rankų.

„Laimingos krikščionių bendruomenės, kurios gyvena su tokiu evangeliniu paprastumu. Jos galbūt stokoja materialinių priemonių, bet yra turtingos Dievu. Laimingi ganytojai, kurie nesivadovauja pasaulio sėkmės logika, bet laikosi meilės įstatymo: priėmimo, išklausymo, tarnavimo. Laminga Bažnyčia, kuri nesivadovauja tik funkcionalumo ir veiklumo kriterijais, kuri nesirūpina tik savo įvaizdžiu. Mažoji mylima Gruzijos kaimene, kuri taip labai rūpiniesi artimo meilės darbais ir žmonių ugdymu, - sakė Pranciškus, - priimk Gerojo Ganytojo padrąsinimą, pasitikėki Juo, kuris paima tave ant rankų ir tave guodžia!“ (Vatikano radijas)