Rugsėjo 26 dieną bus pasirašyta Kolumbijos taikos sutartis

Kardinolas Parolin, Vatikano valstybės sekretorius, dalyvaus Kolumbijos taikos sutarties pasirašymo ceremonijoje. „Havanos sutartis“ tarp Kolumbijos vyriausybės ir Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) rugsėjo 26 dieną įvyks Kartachenos mieste, šiaurės Kolumbijoje. Apie Valstybės sekretoriaus vykimą į Kolumbiją pranešė bendrame pareiškime Apaštališkoji nunciatūra Bogotoje ir Kolumbijos vyskupų konferencija. Kardinolas Pietro Parolin bus tarp kitų į taikos sutarties pasirašymo ceremoniją pakviestų valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovų. Kardinolas taip pat priėmė Kolumbijos vyriausybės kvietimą vadovauti Šventosioms Mišioms, kurios įvyks prieš padedant parašus ant istorinio dokumento, kaip tikimasi, užbaigsiančio penkis dešimtmečius trukusį Kolumbijos pilietinį karą.

Kolumbijoje turbūt nėra šeimos, kurios bent vienas narys nebūtų skaudžiai paliestas ginkluotų veiksmų ir smurto: mirties, pagrobimo, nedarbo, tremties ar benamystės. Daugiau kaip aštuonių milijonų kolumbiečių vardai įrašyti į Nacionalinį pilietinio karo aukų registrą, per kovas buvo nužudyta daugiau kaip 265 tūkstančiai žmonių ir, netiesiogiai, 700 tūkstančių žmonių, daugiau kaip 7 milijonai dėl konflikto pavirto benamiais ir apie 40 tūkstančių žmonių buvo pagrobta.

Kardinolas Pietro Parolin melsis už Kolumbijos santarvę ir susitaikymą, už tautą, giliai suleidusią šaknis į katalikybę ir pradėjusią kurti taikią visuomenę. Kardinolas, didžiai gerbdamas Kolumbijos institucijų savarankiškumą, prašys Dievą apšviesti Kolumbijos tautą, kad pagal sąžinę ir visiškoje laisvėje galėtų atsakingai dalyvauti darant krašto gerovę liečiančius sprendimus, pažymima bendrame episkopato ir nunciatūros komunikate.

Pasirašius Taikos sutartį rinkėjai galės išreikšti savo pritarimą per referendumą spalio 2 dieną. Tikėtina, kad gyventojų dauguma referendume balsuos už, tačiau daug kolumbiečių nevieningi dėl istorinio susitarimo, prie jo privedusių derybų. Bažnyčios Kolumbijoje vyskupai daugelį metų buvo pagrindiniai taikos šalininkai, kvietę priešingas puses konfliktą išspręsti taikos derybomis. Jie nenurodė gyventojams kaip balsuoti spalio 2-osios referendume, tačiau daug dėmesio skyrė paaiškinti žmonėms kas sakoma sutartyje, dėl ko bus balsuojama ir ragindami, kad nueitų atiduoti balsus.

„Havanos sutartis“ tarp Kolumbijos vyriausybės ir buvusių sukilėlių yra stambus 297 puslapių dokumentas. Jį sudaro šeši skyriai, kuriuose šimtai pastraipų įvairiausiais krašto ateities klausimais. Referendumas bus laikomas galiojančiu, jei balsuos mažiausiai 13 procentų turinčių teisę balsuoti, t.y. maždaug 4,5 milijonai žmonių. Rinkėjų skaičius Kolumbijoje paprastai būna žemas. Per prezidento rinkimus prieš dvejus metus balsus atidavė tik apie 40 procentų rinkėjų.

Vienas iš pagrindinių iššūkių Bažnyčiai po sutarties pasirašymo bus krašto pietuose demobilizuotų tūkstančių kovotojų pastoracija. Nemažiau kebliu visuomenei gali būti pastarųjų ginklų sudėjimo procesas, kuris turėtų užtrukti šešis mėnesius. Tame laikotarpyje gyvendami vadinamose „normalizavimo zonose“ kovotojai ruošis integravimuisi į Kolumbijos visuomenę. Reabilitacijai ruošiasi iš viso apie septyni tūkstančiai FARC kovotojų. Du šimtai buvusių sukilėlių armijos lyderių pastarosiomis dienomis aptarinėjo ir balsavo dėl kai kurių taikos sutarties aspektų ir dėl FARC armijos virsmo konstitucine politine organizacija.

Sutartis bus pasirašyta ne sostinėje Bogotoje, o Kartachenos mieste, krašto šiaurėje. Taip nusprendė Kolumbijos prezidentas Juan Manuel Santos. Prezidentas sprendimą pagrindė tuo, kad Kartachenos katedroje palaidotas šv. Petras Klaveras (1581-1654), šešioliktajame ir septynioliktajame amžiuje gyvenęs jėzuitas misionierius iš Katalonijos, daugiau kaip keturiasdešimt metų Kolumbijoje tarnavęs vergų iš Afrikos gerovei ir pastoracijai ir tapęs iškiliausių jų žmogaus teisių gynėju. „Juodaodžių apaštalu“ vadinamą kunigą kanonizavo popiežius Leonas XIII 1888 metais, po dar kelių metų šv. Petrą Klaverą oficialiai paskyręs juodaodžių misijų globėju. Kolumbiečiai dabar žada pavesti šventojo užtarimui pastangas sukurti klestinčią ir taikią krašto ateitį. (Vatikano radijas)