2016-09-22 15:06:00

Popiežiaus homilija. Godumas, tuštybė, išdidumas – viso blogio šaknys


Kartais jaučiame nerimą, kurį pakursto mumyse Šventoji Dvasia, bet neretai mūsų nerimo priežastis yra nešvari sąžinė. Neretai mes pasiduodame ir tuštybės pagundai, nugrimuojame savo gyvenimą, stengiamės atrodyti geresniais negu iš tiesų esame. Apie tai popiežius Pranciškus kalbėjo ketvirtadienio rytą Šv. Mortos koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.

Šios dienos Evangelija kalba apie karaliaus Erodo nerimą. Jis ką tik liepė nužudyti Joną Krikštytoją, o dabar girdi apie kitą mokytoją – Jėzų. Jis neramus, panašiai kaip ir jo tėvas Erodas Didysis, po Trijų išminčių apsilankymo. Mūsų širdį gali užvaldyti dvejopas nerimas, - sakė popiežius. Geras nerimas, kurio mus pripildo Šventoji Dvasia. Ir blogas nerimas, kurio priežastis nešvari sąžinė. Abu Erodai bando numalšinti savo nerimą žudydami. „Tokie žmonės yra padarę daug blogo. Daug blogo padaro tie, kurių sąžinė nešvari. Jie jaučiasi tarsi juos būtų apnikęs nepraeinantis niežulys, kuris jų nepalieka ramybėje. Šitie žmonės padaro daug blogo. Ir jų blogų darbų šaknys vis to pačios – godumas, tuštybė, išdidumas. Šita trijulė nepalieka sąžinės ramybėje, neleidžia joje apsigyventi Šventosios Dvasios nerimui. Žmogus gyvena neramus, nuolat ko nors bijantis. Godumas, tuštybė ir išdidumas yra viso kito blogio priežastis“.

Pirmasis šios dienos skaitinys iš Koheleto knygos, kalba apie tuštybę. „Tuštybė tai pūtimasis prieš kitus. Tuščias didžiavimasis labai greitai sprogsta kaip muilo burbulas. Tuštybės neduoda jokios naudos. Kokia nauda gali būti žmogui jei jis tiek stengiasi ir vargsta, kad atrodytų kitoks negu jis iš tikrųjų yra? Tuštybės kitais žodžiais – tai nugrimuotas, suklastotas gyvenimas. Ji susargdina sielą. Jei žmogus nusigrimuoja, kad atrodytų kitoks negu iš tiesų yra, jei viską daro tik dėl apsimetinėjimo, tai ką jis galiausiai pasiekia? Tuštybė tai tarsi sielos išsėtinė sklerozė: kai iš šalies žiūrint atrodo viskas sveika, o viduje iš tiesų yra sugedę. Tuštybė mus skatina apgaudinėti“.

Argi galima vadinti tikru laimėtoju apgaviką, kuris lošia ženklintomis kortomis? Tokia yra tuštybė, - sakė Pranciškus, - gyventi apgaudinėjant, gyventi stengiantis atrodyti geresniu, negu iš tiesų esi.

„Kiek daug pažįstame žmonių, kurie atrodo esą geri žmonės. „Koks jis geras žmogus! Kiekvieną sekmadienį dalyvauja Mišiose. Dideles sumas aukoja Bažnyčiai“. Tai matome iš išorės, o viduje jis sugedęs. Yra žmonių, kurie tik atrodo šventi. Tai padaro tuštybė. Jie stengiasi atrodyti kaip šventas paveikslėlis, o tiesa yra visai kitokia. Ką mums daryti, kad nuo to apsisaugotume? Kas yra mūsų jėga ir stiprybė? Atsako šiandien girdėta psalmė: „Viešpatie, tu buvai mūsų užuovėja per kartų kartas“. Šiandien prieš Evangeliją kartojome Jėzaus žodžius: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“. Štai kur tiesa be tuštybės grimo. Viešpats mus teapsaugo nuo trijų viso blogio priežasčių: nuo godumo, tuštybės ir išdidumo. Visų pirma nuo tuštybės išdidumo, kuris atneša tiek daug blogio“. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.