Pranciškus naujiems vyskupams: evangelizavimas – jūsų privilegija ir atsakomybė

Penktadienio ryte popiežius Pranciškus sutiko naujus, per pastaruosius dvejus metus paskirtus vyskupus, kurie darbuojasi vadinamuosiuose „misijų kraštuose“ Afrikoje, Azijoje ir Amerikoje. Tautų evangelizavimo kongregacija jiems surengė studijų seminarą apie įvairius jų tarnystės ir darbo aspektus. Kiekvieną pasveikinęs atskirai, popiežius Pranciškus sakė: „atvykdami į Romą šiais, šventaisiais gailestingumo metais, prisijungėte prie daugybės piligrimų iš viso pasaulio – ši patirtis mums labai gera, leidžia pajusti, kad visi esame gailestingumo piligrimai, visiems reikia Kristaus malonės, kad būtume gailestingi kaip Tėvas. Kiekvienas vyskupas pirmu asmeniu tai patiria ir, kaip Didžiojo Ganytojo vikaras, yra pašauktas savo gyvenimu ir vyskupiška tarnyste rodyti Dievo gerumą, tėviškumą, rūpestį, gailestingumą, švelnumą ir tuo pat metu autoritetingumą Kristaus, atėjusio atiduoti gyvybės ir visus žmones padaryti viena šeima, sutaikytą Tėvo meilėje“.

„Kiekvienas iš jūsų turi didelę privilegiją ir tuo pat metu atsakomybę būti pirmosiose evangelizavimo eilėse. Pagal Gerojo Ganytojo atvaizdą, esate pasiųsti gydyti kaimenę ir ieškoti avelių, ypač tolimų ir paklydusių; ieškoti naujų būdų skelbimui, atsiliepti žmonėms, padėti gavusiems krikšto dovaną augti tikėjime, kad tikintieji, ypač „drungnieji“ ir nepraktikuojantys, iš naujo atrastų tikėjimo džiaugsmą ir evangelizavimo vaisingumą. Todėl jus raginu sutikti aveles, kurios nepriklauso Kristaus kaimenei: juk evangelizavimas yra labai susijęs su Evangelijos skelbimu tiems, kurie nepažįsta Jėzaus Kristaus arba visada jį atstūmė“.

Kiekvienas ganytojas pasitelkia bendradarbius ir, pasak Šventojo Tėvo, daug pasauliečių, esančių prieštaravimų ir neteisybių pilname pasaulyje, yra pasirengę ieškoti Viešpaties ir jį liudyti. Ir pirmiausia vyskupui privalu drąsinti, lydėti ir stimuliuoti jau esančius bandymus bei pastangas išlaikyti gyvą viltį ir tikėjimą.

„Jaunos Bažnyčios, kurių ganytojai esate, pasižymi kartais dideliu, kartais mažu ar beveik nesančiu vietos kunigų skaičiumi. Bet kokiu atveju jus kviečiu domėtis kunigų ruošimu seminarijoje, lydint juos nuolatinėje formacijoje ir po šventimų. Mokėkite jiems pateikti konkretų ir paliečiamą pavyzdį. Kiek įmanoma, dalyvaukite pagrindiniuose formacijos įvykiuose, visada rūpinantis ir asmeniniu matmeniu“, - sakė popiežius, pabrėždamas, kad arčiausiai vyskupo esantis artimas yra kunigas. Kiekvienas kunigas turi jausti savo vyskupo artumą. Gavęs skambutį ar laišką, vyskupas turėtų sureaguoti tuoj pat, jei įmanoma tą pačią dieną. Toks artumas turi prasidėti jau seminarijoje. Pranciškus linkėjo, kad ir patys vyskupai taptų vis labiau žmogiškai, dvasiškai, intelektualiai brandesni, o Kristaus šviesa juose vis stiprėtų.

Galiausiai popiežius perspėjo, kad vyskupų darbui gali pakenkti jau egzistuojantys ar nauji skilimai, pasidalijimai. Tai mėgstamiausias velnio ginklas, kuriuo Bažnyčia griaunama iš vidaus. Kitas ginklas yra pinigai. Velnias patenka per kišenę ir griauna per liežuvį, per skaldančias apkalbas, kurios, pasak Pranciškaus, yra tarsi teroristo numetama bomba.

Taip pat ypač nereikia leisti, kad toje pat teritorijoje esančių etninių grupių skirtumai įsiskverbtų į krikščionių bendruomenę ir nustelbtų jų gėrį. Bažnyčia turi mokėti pakilti virš etninio – gentinio matmens, o vyskupas, regimas vienybės pradas, turi uždavinį nenuilstančiai statyti Bažnyčią su visais jos nariais.

Laimindamas ir melsdamas Dievo Motinos globos, popiežius, kaip visada, paprašė melstis už jį patį. (Vatikano radijas)