Pranciškus: Dovanokime kitiems, ką Dievas mums padovanojo

Penktadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje popiežius Pranciškus komentavo garsiuosius šv. Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams žodžius, kuriais prasideda šios dienos Žodžio liturgijos pirmasis skaitinys: „Kad aš skelbiu Evangeliją, tai neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina prievolė, ir vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos“ (1 Kor 9,16).

Šie apaštalo žodžiai tai reikalavimas nepaversti evangelizavimo tik paprastu tam tikrų pareigų atlikimu, o kartu tai ir įspėjimas prieš pagundą didžiuotis, kad mes skelbiame Evangeliją. Deja, pasak popiežius, yra ir kunigų, ir pasauliečių, kurie pasiduoda šiai pagundai.

„Didžiavimasis. Aš didžiuojuosi. Evangeliją paversti funkcijos atlikimu arba didžiavimosi priežastimi. „Aš einu evangelizuoti ir daugybę žmonių atvedu į Bažnyčią“. Prozelitizmas tai didžiavimasis. Tikrasis evangelizavimas neturi nieko bendra su prozelitizmu. Tikrajame evangelizavime nėra nei lengvabūdiškumo, nei Evangelijos skelbimo tapatinimo su tam tikra funkcija, nei prozelitizmo. Tikrasis evangelizavimas yra tai, apie ką kalba šv. Paulius, sakydamas: „tai mano būtina prievolė“. Krikščionis turi pareigą ir kartu širdyje jaučia nenumaldomą būtinumą skelbti Jėzaus vardą“.

Popiežius homilijoje priminė savo pokalbį su Pasaulio jaunimo dienų dalyviais Krokuvoje. Vienas dvylikos jaunuolių, su kuriais popiežius Pranciškus pietavo, jį paklausė: „kaip kalbėti apie Jėzų ir Evangeliją netikinčiam draugui“.

„Geras klausimas! Visi pažįstame nuo Bažnyčios nutolusių žmonių. Ką jiems sakyti? Aš tam jaunuoliui atsakiau: „Tu neskubėk jam apie tai kalbėti. Tu duok pavyzdį, o kai jis paklaus kodėl tu tai darai, tuomet galėsi kalbėti“. Evangelizavimas tai liudijimas: aš taip gyvenu, nes tikiu į Jėzų Kristų; o tai sužadins tavo draugo smalsumą ir jis paklaus: „kodėl tu taip gyveni?“ Ir tuomet tu jam galėsi atsakyti, kad tiki į Jėzų Kristų. Tu jį skelbsi, bet skelbsi ne tik žodžiu, bet ir gyvenimu“.

Homilijoje popiežius paminėjo ir rugsėjo 9 d. Bažnyčios liturgijoje minimo šv. Petro Klavero pavyzdį. Šis šventasis jėzuitas skelbė ir liudijo Kristų gindamas juodaodžius vergus Pietų Amerikoje.

„Šis žmogus evangelizavimą suvokė labai rimtai; jis jo taip pat nepavertė vien funkcijos vykdymu, nepavertė nė prozelitizmu. Jis skelbė Jėzų Kristų žodžiais ir darbais, kalbėjosi su vergais, gyveno kartu su jais, gyveno kaip jie. Bažnyčia turi daug tokių šventųjų! Daug žmonių, kurie aukodamiesi skelbia Jėzų Kristų. Taip pat ir mes visi, broliai  ir seserys, turime pareigą evangelizuoti. Tai ne pareiga belstis į kaimyno duris ir sakyti: „Jėzus prisikėlė!“ Tai pareiga gyventi pagal tikėjimą, nuolankiai, su meile, be bandymų ką nors įtikinėti, nesiekiant atlygio. Turime kitiems dovanoti tai ką Dievas mums padovanojo. Tai ir yra evangelizavimas!“ (Vatikano radijas)