Popiežius nori apsilankyti žemės drebėjimo nuniokotoje zonoje

Popiežius Pranciškus pakvietė Gailestingumo piligrimus Romoje melstis už žemės drebėjimo Italijoje aukas ir pranešė, kad netrukus, kai tik sąlygos leis, aplankys nukentėjusių provincijų gyventojus. Kalbėdamas sekmadienio vidudienio Šv. Petro aikštėje Romos vyskupas į susirinkusius piligrimus iš viso pasaulio kreipėsi šiais žodžiais:

„Brangūs  broliai, seserys, trokštu iš naujo išsakyti savo dvasinę vienybę su Lacijaus, Abruco ir Umbrijos gyventojais, šiomis dienomis sunkiai nukentėjusiais nuo žemės drebėjimo. Ypač turiu mintyje Amatričės, Akumolio, Arkvatos, Tronto Peskaros ir Norčios gyventojus. Dar kartą noriu užtikrinti brangiems gyventojams, kad visuotinė Bažnyčia dalijasi jų skausmu ir rūpesčiais. Melskimės už žuvusiuosius ir išgyvenusius. Rūpestingi valdžios, teisėsaugos, gyventojų apsaugos tarnybos ir savanorių veiksmai liudija solidarumo svarbą siekiant įveikti tokius skaudžius išbandymus. Brangūs broliai ir seserys, kai tik bus galima tikiuosi ir aš nuvykti ir aplankyti jus, kad asmeniškai paliudyčiau tikėjimo paguodą, tėvišką ir brolišką apkabinimą, ir krikščioniškos vilties palaikymą.“

Po šio kreipimosi Pranciškus paprašė kartu Šv. Petro aikštėje sukalbėti maldą „Sveika, Marija!“ už nukentėjusius.

Prieš vidudienio maldą sekmadienį Šventasis Tėvas pasidalijo mintimis apie sekmadienio Mišių Evangelijos skaitinį, kuriame Jėzus moko kaip būti vertais dangiškojo atpildo.

Reikia nuolankios širdies, mokančios atsiverti visų pasaulyje visuomenės ir galingųjų atmestųjų kančioms, prisimenant, kad Dievas atsilygina daug daugiau už žmones, sakė Popiežius, kreipdamasis į Šv. Petro aikštėje Vidudienio maldai susirinkusius piligrimus. Anot jo, Jėzus mus moko nuolankumo, nesiekti geriausių vietų „alkūnėmis“; be to istorija moko, kad išdidumas, pirmavimas, tuštybė ir savęs aukštinimas yra daugelio negerovių priežastis. Reikia tarnauti kitam iš meilės Viešpačiui, užtarti bebalsius, atsiverti vargšų, alkanųjų, marginalizuojamųjų, pabėgėlių ir gyvenimo nuviltųjų  skausmui ir rūpesčiams, reiškia tapti vertiems dieviškojo atpildo, būti tikrais Dievo Sūnaus mokiniais. Šiuo momentu su dėkingumu prisimenu valgyklas, kuriuose daugelis savanorių siūlo savo tarnystę, pamaitindami vienišus asmenis, nepasiturinčius, bedarbius ir benamius. Šios valgyklos, kaip ir kiti gailestingumo darbai, kaip pavyzdžiui – ligonių ir kalinių lankymas, yra meilės „sporto salės“, skleidžiančios dovanojimo kultūrą, nes visi, kurie jose darbuojasi, tai daro skatinami Dievo meilės ir apšviesti Evangelijos išminties. Šitaip tarnystė broliams tampa meilės liudijimu, paverčia Kristaus meilę patikima ir regima.

Jėzus mokiniams parodė, kad jam labiau rūpi vargšai ir atstumtieji, kurie yra Dievo Karalystės privilegijuotieji, ir drauge praneša, kad pamatinė Evangelijos žinia yra tarnauti vargšams dėl meilės Dievui. Jėzus užtaria visus, kuriuos visuomenė ir galingieji atstumia. Šie atstumtieji, pridūrė popiežius Pranciškus, iš tikrųjų sudaro didelę gyventojų daugumą. Prašykime Mergelės Marijos, kad kasdien vestų nuolankumo keliu, kad visą gyvenimą buvusi  nuolanki ir mus padarytų gebančiais vykdyti nemokamus svetingumo ir solidarumo gestus atstumtiesiems taip, kad taptume verti dangiškojo atlyginimo. (Vatikano radijas)