Popiežius apsilankys kardiologų suvažiavime

Šventojo Sosto spaudos salė pranešė, kad rugpjūčio 31 dieną popiežius Pranciškus dalyvaus viename iš didžiausių pasaulyje medikų suvažiavimų – Europos kardiologų asociacijos organizuojamame kongrese Romoje. Numatyta, kad atvyks net 35 000 medikų, širdies ligų specialistų, iš maždaug 140 šalių. Pagrindiniai renginiai vyks didžiuliuose Romos parodų rūmuose, į juos popiežius Pranciškus ir nuvyks sekmadienį, paskutiniąją kongreso dieną.

Italijos kardiologų asociacijos pirmininkas profesorius Leonardo Bolognese, vienas iš kongreso organizatorių, Vatikano radijui trumpai pristatė renginio tikslus: „širdies ligų prevencija, diagnozė ir gydymas“. Pasak jo, per pastaruosius dešimt metų pasiekta tikrai labai gerų rezultatų, mirtingumas nuo širdies ligų sumažėjo. Šimtuose kongreso pranešimų bus diskutuojama apie įvairiausius klausimus: apie pažangiausius metodus ir technologijas, apie vaistus, bet taip pat apie finansinius ir socialinius aspektus. Popiežiaus Pranciškaus apsilankymas tokiame kongrese, neabejojo profesorius, išryškins ir parems kardiologų darbą.

*

Galima prisiminti, kad nuo seniausių laikų Bažnyčia yra atidi medicinai, medikams ir ligoniams. Žinome, kad pats Kristus gydė žmones, tad nuo pat pirmųjų amžių Bažnyčia, sekdama savo Mokytoją, taip pat stengėsi gydyti tiek sielą, tiek kūną. Antikos pabaigoje, prasidėjus ankstyviesiems viduramžiams, vienuolynai buvo tos vietos, kuriose neramiais laikais buvo saugoma ir praktikuojama graikų ir romėnų sukaupta patirtis medicinos srityje, perrašinėjami ir platinami medicinos veikalai, pasiekę ir mūsų dienas, praturtinant juos naujomis žiniomis. Antrojo tūkstantmečio pradžioje vienuoliai medikai susipažino ir asimiliavo islamo kultūroje sukauptas žinias. Viduramžiais kiekvienas didesnis vienuolynas turėjo vaistinių augalų sodą, su Bažnyčios paskata buvo steigiamos ligoninės, vystomos slaugos praktikos – ne vien tarp didikų, bet ir tarp paprastų žmonių. Gimė katalikiški ordinai, kurie atsidėjo vien ligonių slaugymui. Jie veikia ir šiandien, tarp didesnių, veikiančių tarptautiniu lygiu galima paminėti Kamiliečius arba Bonifratrus, kurie atlieka didžiulį darbą ten, kur nieko kito nėra. 2014 metais Liberijoje ir kitose zonose prasiveržus itin pavojingam ir didžiulį mirtingumą sukeliančiam ebolos viruso epidemijai, mirė keturi vienuoliai gydytojai bonifratrai, taip pat keletas jų ligoninėse dirbusių slaugų ir savanorių. Jie liko savo darbo vietose, kai dauguma valstybės ar nevyriausybinių organizacijų gydytojų pasitraukė, bijodami užsikrėsti. Katalikiškos ligoninės taip pat daug dėmesio skiria mokslo ir technologijų pažangai. Pavyzdžiui, Romoje esanti katalikiška pediatrinė „Kūdikėlio Jėzaus“ ligoninė atlieka itin sudėtingas ir inovatyvias širdies operacijas kūdikiams, yra viena iš didžiausių vilčių sergančių vaikų tėvams iš visos Italijos. 

Prieš keletą metų Popiežiškoji sveikatos sielovados taryba buvo paskelbusi duomenis, jog pasauliniu lygiu katalikų Bažnyčiai priklauso arba ji administruoja per 120 tūkstančių įvairiausio pobūdžio, mažų ir didelių medicininių įstaigų. Kai kuriose šalyse jos sudaro didelę bendros medicinos sistemos dalį, kai kur, kaip minėta, yra vienintelės medicininių paslaugų tiekėjos. (Vatikano radijas)